Kokteilis

Vaišinasi už savus pinigus

Tęsdama vestuvinių dovanų ir vestuvių išlaidų temą, Emigrantė kviečia lietuvius imti pavyzdį iš Vakarų Europos šalyse gyvenančių žmonių.

„Ten svečiai, atėję pasveikinti jaunuosius, už maistą, jei alkani, ir gėrimus, jei ištroškę, susimoka patys“, – tvirtino Emigrantė.

Restorane brangiau švęsti

Savo trigrašį panoro įkišti ir Artūras: „Kažkuris skaitytojas dievagojosi, kad savo vestuves keltų ne nuomojamoje salėje ar sodyboje, o gero lygio restorane, į kurį pakviestų tik artimus žmones ir geriausius draugus. Taip keldamas vestuves tas jaunuolis tikisi gerokai sutaupyti, o sutaupytus pinigus skirtų egzotinei kelionei. Mano brolis su žmona surengė tokias vestuves. Išėjo net brangiau nei paprastos. Labai gerame restorane kainos – atitinkamai aukštos. Nors dalyvavo draugai ir artimieji iš abiejų pusių, bet ir tai susidarė apie 20 žmonių. Kažkiek pinigų grįžo išėmus juos iš dovanotų vokų. Tačiau gerai egzotinei kelionei, kainuojančiai 10 tūkst. litų, nepavyko sutaupyti“.

Dovanojama suma – 100 litų

„Mūsų vestuvės kainavo apie 230 litų žmogui, – sakė verslininkas Jonas. – Iš viso vestuvėms išleidome berods apie 35 tūkst. litų. Kadangi paskolos imti nereikėjo ir tuo metu, kai dar buvo nekrizinis laikas, nebadavome, tai galėjome tiek išleisti. Svečiai atnešė kas kiek galėjo, bet dovanos vidurkis vienam svečiui buvo apie 150 litų. Kiek šią vasarą buvau vestuvėse, tai po 100 litų “nuo galvos„ dėjome.“

Nugirstas pokalbis

Vyrukas pasakojo draugui: „Mano vestuvės buvo nuostabios. Įprastai per vestuves vagia nuotakas, o per maniškes pavogė uošvę. Kitų dovanų nebuvo“.

Linksmieji tirščiai

Pareina girtas vyras namo ir šaukia:

– Parėjau!

Niekas neatsako.

– Grįžau!

Ramu. Nueina į virtuvę, paima vazą ir meta ant žemės. Tyla. Eina į saloną, paima vazą ir meta į sieną. Tylu. Greitai bėga į miegamąjį, pagriebia televizorių ir meta pro langą. Tyla.

– Kaip gerai, kad gyveni vienas.

Česka (397 719; jei pasakytų, kad vestuvėse teks „baliavoti“ už savo pinigus, tiek jose mane ir tematytų)