Kokteilis

Nepagailėkite tūkstančio

Praėjusią savaitę Tomas prisipažino, kad net neįsivaizduoja, kokią pinigų sumą šiuo metu madinga dovanoti jauniesiems.

„Gal skaitytojai patars, kokio storio voką reikia neštis į vestuves“, – vylėsi vyrukas.

Katalikas paskelbė konkrečius įkainius.

„Jei pinigų striuka, į vokelį įdėk 100 litų, – sakė vyriškis. – Jei turi normaliai – 200. Artimam žmogui nepagailėk 500 litų, o jei esi krikšto tėvas ar mama arba dar koks nors artimesnis žmogus, dovanok 1 000 litų.“

Nesukite sau galvos

„Kokteilio“ skaitytojas įsitikinęs, kad godžiam žmogui, kiek jam bedovanosi pinigų, vis tiek bus per mažai.

„Jei su žmogumi draugiški santykiai, tai jam svarbiau ne įdėta pinigų suma, o draugo dėmesys, – tvirtino Pinigius. – Todėl patarčiau nevargti galvojant, o dovanoti pagal galimybes. Ir jei paskui iš ko nors išgirsite, kad per mažai, tai nesisielokite, nes tas, kuriam dovanojote, ir tiek nevertas.“

Nereikia taškytis pinigais

Mindaugas sakė, kad pavasarį teko dalyvauti gero draugo vestuvėse ir kartu surengtose jo vaiko krikštynose: „Kunigui kaip krikštatėvis daviau 50 litų, po to tokią pat sumą kaip svečias skyriau jauniesiems. Kiti svečiai davė po šimtą litų. Pinigus kišome į vieną voką. Visiems buvo “giliai vienodai„, kas kiek įgrūda į jį.“

O vasarai baigiantis kitų draugų vestuvėse ūžęs Mindaugas prisipažino, kad visi svečiai „nuo galvos“ davė po 100 litų, kurie vėlgi buvo sudėti į vieną voką.

„Nematau prasmės mautis paskutinių kelnių eidamas į vestuves, – įsitikinęs klaipėdietis. – O ypač jas keldamas.“

Tikras atvejis

Jaunoji vestuvių proga prašė ko nors, kas įsibėgėja iki 100 per kelias sekundes. Svečiai jai padovanojo svarstykles.

Linksmieji tirščiai

Anądien vakaro įkarštyje ant scenos užlipo restorano savininkas ir paskelbė:

– O dabar – balta vakarienė! Damos vaišina kavalierius!

Česka (397 719; jie gyveno ilgai ir laimingai. Vieną mėnesį laimingai, po to – penkiasdešimt metų ilgai)