Kokteilis

Visur yra neraštingų

Į gražuolės Erikos repliką, jog padavėjais baruose dirba ir arbatpinigių laukia aukštųjų mokslų nebaigę žmonės, neatsiliepti nerado jėgų Nepadavėjas: "Ko norėti iš jų. Anądien dėl pažymos lankiausi savivaldybėje. Kol ją išrašė, dvi valandas sugaišau. Nunešiau kur reikia – netinka, blogai surašyta. Matyt, ir šioje institucijoje dirba nė kiek ne geresni kadrai".

Kavinės valgyklų lygio

Jokia paslaptis, kad padavėjais dažniausiai dirba studentai. Nėra blogai, kai jie uždirba "minimumą". "O tai kiek jiems reikėtų mokėti? – tėškė prisistatyti nepanorusi skaitytoja. – Mane stebina ir piktina pasisakymai apie vargingą ar gerą gyvenimą ir nuostata, jog į barus, kavines eina turtingi žmonės. Į kavines mes einame pavalgyti. Anksčiau buvo valgyklos, dabar tokio pat lygio, kaip valgyklos, yra kavinės. Interjerą pakeitė, o visa kita mažai ir pasikeitė."

Užplūdo prisiminimas

"Kokteilis" prisiminė ekskursiją į Ameriką. Gidas sako: "O dabar, jeigu mūsų mielosios ponios minutėlei baigtų plepėti, mes išgirstume baisų Niagaros krioklio riaumojimą!"

Moralas: apie žmogaus išprusimą negalime spręsti iš jo drabužių.

Linksmieji tirščiai

Geras buvo žmogelis – pakliuvo į rojų. Mato didžiausią medį, visą mažais varpeliais apkabinėtą. Klausia pro šalį bepėdinančio švento Petro:

– Kas čia?

– Čia – melo medis. Jeigu kas nors žemėje meluoja, suskamba varpelis.

Taip bekalbant, skambtelėjo keli skambaliukai.

– Va, girdi? Čia prekybininkai prekes reklamuoja.

Suskambo vos ne pusė varpelių.

– O čia verslininkai pajamas deklaruoja.

Staiga griausmas baisiausias, medis net šokinėja.

– Va, va, rinkimų kampanija prasidėjo!

Česka (397 719; o man eiti į kavinę – didelė šventė. O jos, kaip žinote, ne taip dažnai būna)