Kokteilis

Iš studentų gyvenimo

Linksmas atvejis, apie kurį papasakojo "Kokteilio" skaitytojas Donatas, nutiko atokiame Klaipėdos rajono kampelyje, kuriame studentai šventė sesijos pabaigą.

Pirtelė, tvenkinys, alkoholis. Linksmybės kaip reikiant. Kieme pririštas rotveilerių veislės šuo visais svečiais džiaugėsi, buvo stebinančiai draugiškas. Sumąstė jaunuoliai, kad reikia leisti šuniukui palakstyti – mielas, nieko blogo nepadarys.

Kaip tarė, taip ir padarė – paleido keturkojį, kuris ėmė laigyti po visus sodybos kampus.

Pirtyje išsikaitinę ir išsipėrę vantomis studentai puolė pro duris į tvenkinį. Beskubėdami vandens link, pirmieji įsikaitinusieji sustojo it įbesti. Juos šokiravo vaizdas: gerasis šuniukas po kiemą tąsė triušį, kuriuos augino sodybos kaimynas.

Pirtininkai – nustėro: "Kas dabar bus?"

Šiaip taip išplėšė iš rotveilerio nasrų žemėse išvoliotą ir, suprantama, negyvą gyvūną.

"Ką daryti?" – svarstė jie.

Tačiau studentai – išradingi. Nuprausė triušį tvenkinyje, pakedeno kailį. Ilgaausis buvo panašus į gyvą, tik nejudėjo.

Tuomet nunešė į gretimą sodybą, įdėjo į ten buvusį tuščią narvą.

Pririšę šunį ir aprimę po įvykio, jaunuoliai vėl sėdo prie stalo tęsti linksmybių.

Rytą besikeliančius studentus aplankė triušių augintojas.

Visas išbalęs, rankos dreba:

– Mačiau, jūs čia vakar kažką šventėte.

– Taip, sėkmingai baigėme sesiją.

– O tai gal dar liko nors 50 gramų?

Studentai, pamanę, kad kaimynas atėjo dėl triušio, beregint įpylė karčiosios.

"Vis lengviau susitarsime", – taip mąstydami vaikinai dar kelis kartus pripildė stikliuką.

"Sakykite, gal kas nutiko, kad esate toks susijaudinęs?" – pagaliau išdrįso paklausti jaunuoliai.

– Kažin ar patikėsite. Prieš porą dienų pastipo triušis. Aš jį sode po obelimi užkasiau. Šįryt pastebėjau po medžiu duobę. Žiūriu, triušio nebėra. Nueinu prie narvo, o jis jame betupįs.

Česka (kaip rasti slieko galvą? Pakutenkite jį per vidurį ir pažiūrėkite, kuris galas šypsosis)