Taupus vaikinas
Anądien į žinomą Klaipėdos prekybos centrą atėjo vaikinas. Užsukęs į vieną parduotuvę, jis paprašė:
– Pardavėjau, einu į panelės gimtadienį ir norėčiau nupirkti jai kokią nors nedidelę ir nebrangią dovanėlę.
Pardavėjas:
– Gal norėtumėte jai padovanoti muilo gabalėlį?
– Gerai. Muilas tikrai tiks. Tik nedidelį gabalėlį, nedidelį kokį nors.
Pardavėjas supakavo muilo gabalėlį į spalvotą gražią dėžutę, užrišo kaspinėlį. Beišsinešdamas dėžutę, vaikinas prie durų susimąstė: o kam tas kaspinėlis? Taigi daug brangiau kainuoja.
Sugrįžo prie kasos:
– Nuimkite kaspinėlį ir paskaičiuokite, kiek kainuos be jo.
Nuėmęs kaspinėlį, pardavėjas atidavė pinigus už jį.
Nešdamasis dėžutę vaikinas pagalvojo, kam man spalvota dėžutė? Tikriausiai daug brangesnė nei paprasta.
– O gal turite nespalvotą, paprastą dėžutę?
Pardavėjas pakeitė į baltą ir atidavė pinigų skirtumą.
Vaikinui toptelėjo dar viena mintis:
– O kam pirkti visą muilo gabalą? Per daug. Kam jai visas gabalas?
– Prašau, – perpjovęs muilą, pardavėjas dalį jo vėl supakavo į baltą dėžutę.
Vaikinas tik prie durų pajuto, kad dėžutė tapo kiek sunkesnė.
Atidaręs ją, prie pusės gabaliuko pamatė dešimt prezervatyvų!
– Ei, pardavėjau, prašiau pusę gabaliuko muilo be prezervatyvų.
Pardavėjas:
– Matote, mūsų prekybos įmonės vadovai mano, kad tokie pirkėjai, kaip jūs, neturėtų daugintis.
Vienoje miesto vaistinėje
Vakar chemikas užėjo į vaistinę:
– Duokite, prašau, acetilsalicilo rūgšties, regis, peršalau.
– Tai jums reikia aspirino?
– Taip, taip. Vis pamirštu tą pavadinimą.
Česka (kvailas mokosi iš savų klaidų, o protingas – iš svetimų. Vadinasi, protingas mokosi iš kvailio)
Naujausi komentarai