Kaip atsisveikinti su kalyte?
Klaipėdiečių šeima susidūrė su netikėta bėda – dukrai kuo toliau, tuo labiau ūmėja alergija nuo namie laikomos amerikiečių Stafordšyro terjero kalytės plaukų.
"Puikus šuo, geriausias vaikų draugas, visiškai pateisino lūkesčius, labai gero būdo, linksmas sveikas, – guodėsi "Kokteilio" skaitytojai. – Po dar vieno tyrimo buvo pakartota diagnozė – alergija kačių ir šunų plaukams labai stipri."
Šeima gyvena dviejų kambarių bute. Kadangi kasdienis grindų plovimas ir dažnas šuns maudymas negelbėjo, tėveliams teko priimti morališkai labai sunkų sprendimą – atsisveikinti su kalyte.
Klaipėdiečiai klausia "Kokteilio" skaitytojų, kaip geriausiai pasielgti – atiduoti kitiems ar užmigdyti.
Anot jų, užmigdyti – psichologiškai sunkiausias poelgis, tačiau racionaliausias.
"Įsivaizduojame, jei jau ir ims kas suaugusį šunį, tai kokiam sodo nameliui saugoti, ir laikys kiauroje būdoje pririštą bei neėdusį per žiemą. Manome, kad toks kankinimas blogiau už užmigdymą, nes kalytė, pripratusi prie jaukių šiltų namų, neištvertų sąlygų, kokias pakelia daugelis šunų Lietuvoje", – svarstė šeimos nariai.
O atiduoti į gyvūnų globos namus, anot klaipėdiečių, – pats žiauriausias sprendimas.
"Jei antruoju atveju yra tikimybė, kad papuls į daugiau ar mažiau pakenčiamą aplinką, tai šiuo atveju iš karto parenkama sąmoningai blogiausia vieta", – sakė jie, tvirtinę, kad yra lankęsi tokiuose prieglaudos namuose ir žino niūrią jų situaciją.
Realybė: šuo per trumpą laiką šeimoje tampa tikru, net labiausiai mylimu nariu.
Anądien Klaipėdoje
Vienoje bendrovėje direktorius pasakojo anekdotą. Visi, išskyrus vieną, juokėsi.
– Ko tu nesijuoki?
– Nesuprantu iš ko! Vis tiek rytoj išeinu iš darbo.
Linksmieji tirščiai
Pagavo senelis auksinę žuvelę. Tradiciškai paprašė automobilio, namo...
Žuvelė: "Tu lizingu nori ar kreditu?"
Senis: "O tave aliejuje ar svieste?"
Česka (397 719; nebūtų bėdų, problemų ir iškylančių klausimų – neįdomu būtų gyventi)
Naujausi komentarai