Kokteilis

Pasaulio pasakos

"Kokteilis" skaitė lietuvių pasaką, kurioje buvo tokia pabaiga. Atėjo kvailelis Jonelis pas karalių ir sako:

– Pažadėjau atnešti jums slibino galvą. Štai ji.

– O aš, Joneli, žadėjau tau princesės ranką... Štai ji.

Tokia pabaiga privertė pasidomėti, kaip baigiasi kitų pasaulio tautų arba vietovių pasakos.

Štai, olandų pasakų pabaigoje gėris surūko blogį.

Indų pasakų pabaigoje gėris eina dainuoti ir šokti su blogiu.

Amerikiečių pasakose gėris visada sumuša blogį dešiniąja Chuko Norriso koja.

Anglų pasakose gėris – džentelmenas. O blogis – iš Lenkijos.

Afrikiečių pasakose blogis visada baltas.

Baltarusių pasakose Lukašenka visada nugali blogį.

Estų pasakose blogis suspėja pasenti ir numirti, kol gėris susiruošia jį nugalėti.

Žydų pasakose gėris visada parduoda blogį.

Švedų pasakose galų gale gėris ir blogis pradeda kartu gyventi.

Krikščionių pasakose gėris visuomet suteikia progą pasitaisyti blogiui.

Italų pasakose gėris sužino, kad blogis – jo motina.

Meksikiečių pasakose gėris tūkstantyje dalių plepa su blogiu, kol galų gale jam grįžta atmintis.

Čigonų pasakose gėris visuomet nukniaukia blogį, o blogio, kaip tokio, iš viso nėra.

Bermudų gyventojų pasakose blogis pats kažkur pradingsta.

X-failuose gėris ir blogis slypi kažkur anapus...

Lietuvių pasakose gėris su blogiu pasiima alaus ir eina kartu žiūrėti, kaip dega kaimynų namas.

Rusų pasakose visada laimi kvailys. Bet jis nei geras, nei blogas, girtas ir tiek.

Česka (ar pastebėjote, jog žodis "dirbti" geriausiai rimuojasi su "nereikia"?)