Juokas įveikia šaltį
Tikriausiai mažai kas žino, kad nuo šalčio geriausiai gelbsti juokas. Kuo daugiau kikensite, tuo mažiau malkų reikės troboms šildyti.
*****************
Žiema. Į didelį kalną pasikinkęs arklį tėvukas veža pieną. Arkliukas vos į tą kalną lipa, kaip tik gali kabinasi, o tėvukas vis rėkia:
– Pirmyn, kuine, lipam, lipam!
Šiaip ne taip užvilko arkliukas vežimą į kalną, išlipo tėvukas iš vežimo, nuėjo prie pieninės durų, daužo ir rėkia:
– Atidarykite! Atidarykite! Pieno atvežiau.
Arkliukas (neiškentęs):
– Na, taip, tas tikrasis, kuris atvežė!
******************
Kalėdinė naktis, trečia valanda. Bute po švenčių "nusivarę" miega vyras su žmona. Pasigirdo atsargus, bet po truputį stiprėjantis beldimas į duris. Žmona vyrui:
– Nueik pažiūrėti, kas ten.
Vyras, priėjęs prie durų:
– Kas ten?
Užu durų (pašnibždomis):
– Kaimynas Jonas. Reikalas yra... Būk žmogus, reikia pastumti mane.
– Tu išprotėjai?! Kur ruošiesi važiuoti trečią nakties. Išsipagiriok, – ir nuėjo atgal į lovą.
Tačiau beldimas nesiliovė. Žmona, sužinojusi, kad už durų kaimynas, vėl ragina vyrą.
–Na, negražu taip. Atsimeni, kai mūsų mašina neužsivedė, tai Jonas su visa šeima padėjo. Nueik, padėk žmogui, nebūk slunkius.
Keikdamasis vyras atsikėlė, apsirengė. Iš devinto aukšto nusileidęs į kiemą ėmė dairytis kaimyno.
– Jonai, kur tu?
Ir tamsos pasigirdo romantiškas kaimyno balsas:
– Aš čia, sūpynėse...
Česka (darbas padaro žmogų garbingą, o tinginystė – laimingą)
Naujausi komentarai