Šeštadienis, mielieji skaitytojai, ne vien tuoktuvių, bet ir medžioklės diena. Ko gero, pasakojimų apie medžiotojų nuotykius, anekdotų apie juos yra akivaizdžiai daugiau nei apie blondines, Petką ir Čiapajevą (kas jie tokie, mūsų jaunoji karta net nenutuokia) arba kažkodėl visiems užkliūvančius čiukčius.
Iš medžiotojų gyvenimo
Kol Anzelmas buvo medžioklėje Judrėnų miškuose, žmona parsivedė meilužį. Devynmetis sūnus, netikėtai grįžęs namo ir užtikęs mamą su svetimu vyru, išsigandęs pasislėpė spintoje. „Kokteilis“ nežino aplinkybių – gal dėl krizės medžiotojai neturėjo pinigų pratęsti medžioklės rezultatų aptarimo ar dėl kitų reikalų, tačiau ir Anzelmas grįžo anksčiau iš medžioklės.
Išgirdusi, kad grįžta vyras, žmona panikuodama į tą pačią spintą, nežinodama, kad ten yra sūnus, įstūmė ir meilužį.
Berniukas:
– Čia tamsu.
Vyras:
– Labai tamsu.
– Aš turiu futbolo kamuolį.
– Tai gerai.
– Nori pirkti?
– Ne, ačiū.
– Bet mano tėtis namie.
– Gerai, kiek nori?
– Du šimtus litų
Po kelių savaičių situacija pasikartojo, vyras su medžiotojo sūnumi vėl atsidūrė spintoje.
– Tamsu čia.
– Aha, tamsu.
– Aš turiu futbolo batus.
Vyras, prisiminęs praėjusį kartą, iš karto paklausė:
– Kiek?
– Penkis šimtus.
– Perku.
Dar po kelių dienų berniuko tėvas sako sūnui:
– Griebk futbolo kamuolį ir batus, eisime į lauką paspardyti.
– Nebeturiu, pardaviau.
– Kaip pardavei?! Kodėl?! Už kiek?!
– Už septynis šimtus litų.
– Siaubas, kaip tu iš savo draugų tokius pinigus lupi! Tie daiktai ir pusės to neverti. Marš pas kunigą išpažinties!
Medžiotojas nuvedė sūnų į bažnyčią ir pasodino klausyklon.
Berniukas:
– Čia tamsu.
O kunigas atsako:
– Tik nepradėk vėl ko nors siūlyti ir tėvu gąsdinti!
Reikalavimai: medžiotojai turi būti stiprūs ir greiti, nes kitaip nepavys kiškių ir nenurungs meškų.
Naujausi komentarai