Kartais atrodo, kad kai kurie mėnesiai praeina greičiau nei kiti, tačiau 2009 m. lapkritį tai nutiko iš tikrųjų. Pietų vandenyne vykstantys procesai privertė Žemę suktis šiek tiek greičiau, tad pusė šio mėnesio dienų sutrumpėjo po 0,1 milisekundės, praneša NewScientist.com.

Žemės sukimosi greitį lemia keletas veiksnių. Pavyzdžiui, jei sulėtėja aplink planetą siaučiantys vėjai, Žemė sukasi greičiau, kad išlaikytų kampinį judesio kiekį.

2009 m. lapkritį tai lėmė kitos priežastys. Antarktidos srovė yra galinga vandenyno srovė, juosianti žemyną. Stephenas Marcusas su kolegomis iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Kalifornijoje ir Žemės fizikos instituto Paryžiuje pastebėjo, kad 2009 m. lapkričio 8 d. ji netikėtai sulėtėjo, o po kelių savaičių vėl pagreitėjo.

Tikslūs dienos ilgio matavimai parodė, kad dėl šių pokyčių Žemė ėmė suktis greičiau, o kiekviena diena sutrumpėjo 0,1 milisekundės. Lapkričio 20 d. dienos ilgis, kaip ir srovės greitis, normalizavosi.

„Tai pirmas kartas, kai užfiksavome staigų vandenynų pokytį, kuris buvo gana didelis, kad paveiktų Žemės sukimąsi“, – teigia S.Marcusas.

Niekas tiksliai nežino, kodėl srovės sulėtėjo, tačiau S.Marcusas ir jo kolegos pažymi, kad tai sutapo su atmosferos pokyčiais. Dviem dienoms anksčiau nei srovės sulėtėjo, susilpnėjo ir ta pačia kryptimi pučiantys tos srities vėjai. Praėjus dviem dienoms po to, kai vėjai normalizavosi, sustiprėjo ir srovės. Vėjai padeda varyti sroves, tad tai neturėtų stebinti. Vis dėlto, anot mokslininkų, neįprasta matyti tokią didelę reakciją.

Jo kolega Tongas Lee mano, kad dėl sulėtėjusių vėjų gali būti kaltas šiek tiek pakrypęs "El Ninjo". Modeliai leidžia manyti, kad dėl klimato pokyčių tokie nuokrypiai gali tapti vis dažnesni.

Tai nėra vienintelis būdas, kaip besikeičiantis klimatas gali paveikti Žemės sukimąsi. Modeliai rodo, kad kylantis jūrų lygis nukreips vandenį ašigalių link, taigi masė susitelks arčiau Žemės ašies ir ji ims suktis greičiau.