Kraičio skryniose atkartojamos vestuvių apeigos bei liaudies dainų motyvai. Tokią išvadą priėjo etnologė Aušra Kavaliauskienė, šiandien pristatysianti parodą „Skrynia sugrįžta“.
Iki spalio vidurio Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje bus eksponuojamos senosios Klaipėdos krašte buvusios populiarios bei naujos, pagamintos tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių, skrynios.
Iki XVIII amžiaus Lietuvoje kraitį merginos kraudavo į kubilus bei statinaites. Skrynias į mūsų kraštą atvežė europietiškų baldų madų vaikęsi didikai bei kunigai. Netrukus atsirado meistrų, kurie gebėjo pagaminti skrynias ir valstiečių buičiai, tiesa, jos nebuvo tokios puošnios.
Pasak etnologės A.Kavaliauskienės, skirtingai nuo kitų namų apyvokos daiktų bei baldų, skrynios lietuvių namuose turėjo apeiginę prasmę. Tai ne tik daiktas merginos kraičiui sudėti. Su skryniomis glaudžiai susijusios vestuvių apeigos.
Žemaitijoje pagamintas skrynias buvo labai pamėgusios pamario krašto merginos. Galbūt joms buvo priimtina skrynių puošyba, spalvos.
Atsako, kodėl skrynios puoštos balandžių, sakalų, antelės, gaidžio, strazdo motyvais, etnologė ieško ir randa liaudies dainose. Paukščiai – meilės, ištikimybės bei vaisingumo simboliai.
Lelijos bei pumpurai išpiešti ant skrynių – skaistybės simbolis.
Naujausi komentarai