Žirgą apžergęs raitelis, ietimi smeigiantis po kojomis besirangantį piktą menantį slibiną – ketvirtadienio vakarą Aleksoto kalno šlaite sutvisko lyg iš knygos puslapių išlipęs šventasis Jurgis.

"Siunčiame šviesos spindulį, kad tamsiais rudens vakarais būtų ramu ir jauku, kad šalčio sukaustytą žemę šildytų sielos šviesa", – iš maišelių traukdami žvakes, šviesos paveikslo idėją atskleidė Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos Valdorfo klasių moksleiviai.

Prieš trejus metus toje pačioje vietoje miestiečiams degančiais sparnais mojo drugelis. Dar po metų šlaite švytėjo rankas suglaudęs angelas. Praėjusį rudenį mažoje valtelėje degė moksleivių įtupdyta mitologinė saulė.

"Šiemet mokiniams siūliau rinktis iš dviejų piešinių. Viename jų vaizdavau širdį, dvi rankas ir saulę", – kalbėjo eskizų autorius ir renginio koordinatorius Tadas Žebrauskas. Pastaroji mintis moksleiviams pasirodė pernelyg paprasta, todėl šviesos akcijos organizatoriams vakar popietę ant žemės su kreida teko piešti Šv.Jurgio kontūrus. Pasibaigus pamokoms, į Aleksoto kalno šlaitą ropštėsi vyresnių klasių moksleiviai, baltas linijas uždengę dviejų spalvų žvakėmis.

"Iš viso nupirkome 1,2 tūkst. žvakučių. Su moksleivių atneštomis jų buvo gerokai daugiau", – skaičiavo T.Žebrauskas.

Organizatoriai teigė, kad šių metų piešinys dydžiu ir sunaudotų žvakių skaičiumi nepranoko pirmtakų, tačiau pagal piešinio sudėtingumą – lenkė iki tol buvusius.

Slidinėdami lapais moksleiviai prasitarė: prieš traukdami žvakes patys nežinoję, ar pavyks įgyvendinti tai, ką sumanė.

Šviesos piešinio kūrėjai džiaugėsi, kad renginys praėjo be traumų. Visgi purvo skonį burnoje pajuto ne vienas menininkas.

"Velniškai slidu, todėl jaunesnių klasių moksleiviams neleidome prisidėti prie piešinio kūrimo. Vakare jiems koncertas – murziukai scenoje juokingai atrodytų", – šyptelėjo T.Žebrauskas, vyresniuosius paraginęs apsiauti batus storesniais padais ir apsirengti prastesniais drabužiais.