Skonių kelionė į Japoniją: naudingi patarimai ir sušio dubenėlyje receptas

„Pirkėjai vis didesnį dėmesį skiria etninei Japonijos virtuvei ir šią tendenciją atspindi pastaraisiais metais augantys sušių ir jiems gaminti skirtų maisto produktų pardavimai. Mūsų kulinarijos meistrų pagamintų sušių paklausa šiemet yra net 49 proc. didesnė lyginant su pernai“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji atskleidžia, kad per dieną iš parduotuvių vidutiniškai nuperkama daugiau nei pusė tonos sušių. Populiariausi yra įvairių sušių rinkiniai, kurių paklausa pernai išaugo kone 2,5 karto. Prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai kasdien prisuka daugiau nei 30 skirtingų sušių rūšių, iš kurių pirkėjų mėgstamiausi yra sušio suktinukai su lašišomis, krevetėmis, unguriu.

Taip pat E. Dapkienė pažymi, kad itin didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukia ryžių, jūros dumblių lapų, marinuoto imbiero, sojos padažo ir kiti sušiams gaminti skirti maisto produktai. Iš viso per 2020-uosius etninei Japonijos virtuvei priskiriamų maisto prekių pardavimai augo daugiau nei ketvirtadaliu, o šiemet fiksuojamas dar didesnis, beveik 40 procentų, sušiams gaminti skirtų maisto produktų populiarumo šuolis. „Tai rodo, kad pirkėjai Lietuvoje vis geriau perpranta sušių gamybos paslaptis ir tradicijas, atkeliaujančias iš Tekančios Saulės šalies. Karantinas irgi turi įtakos, nes leisdami laiką namuose žmonės dažniau eksperimentuoja virtuvėje ir leidžiasi į skonių keliones“, – tikina „Maximos“ atstovė E. Dapkienė.

Sušiai – ne tik suktinukai

Maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė atkreipia dėmesį, kad sušiais Lietuvoje įprasta vadinti tik suktinukus, nors iš tiesų šis patiekalas gali būti įvairių formų ir rūšių. Taigi, norint pasigaminti tikrą japonišką sušį, nebūtina turėti specialaus kilimėlio, kuriuo ryžius meistriškai susuktumėte į džiovintų jūržolių lakštus. „Žinoma, supjaustyti suktinukai, dar vadinami maki, yra patys populiariausi, gerai žinomi. Bet sušių kultūra neįsivaizduojama ir be kitų šio patiekalo rūšių: nigiri, uramaki, temaki ar sašimi“, – sako B. Baratinskaitė.

Ji pabrėžia, kad valgant bet kokios rūšies sušį visada galioja tos pačios taisyklės – vieno kąsnio gabalėliai nepjaustomi peiliu ir nemaigomi šakute, kad nebūtų išardyti. Geriausia sušį valgyti lazdelėmis. Prieš ragaujant skirtingą sušį, sukramtomas griežinėlis marinuoto imbiero, kad naujo gabalėlio skonis geriau atsiskleistų burnoje. Patiekalo skonį sustiprina truputėlis vasabio – iš japoniškų krienų pagamintos pastos. 

Gaminant sušius namuose B. Baratinskaitė pataria naudoti specialiai šiam patiekalui skirtus ryžius, kurie yra trumpagrūdžiai, apvalūs, o išvirę tampa labai minkšti. Paprastai, kad ryžiai yra skirti sušiams, gamintojas nurodo ant pakuotės. Prieš verdant ryžius, rekomenduojama juos kelis kartus perplauti vandeniu.

Japonijoje sušio meistrai išnaudoja tai, kad salos yra turtingos įvairių jūros gėrybių ir žuvies. Sušis šioje šalyje gaminamas daugiau negu tūkstantį metų, o ryžiai derinami su įvairiausiais produktais: nuo žalio tuno iki agurko. Svarbiausia, kad produktai būtų švieži, tada jų skonis ir maistinės savybės būna pačios geriausios. Gaminant patiekalą dažniausiai virti ryžiai gardinami šlakeliu ryžių acto ir žiupsneliu druskos.

B. Baratinskaitė siūlo namuose pasigaminti nesudėtingą sušio variantą, kuris yra ir sveikas, ir skanus.

Sušis dubenėlyje

Reikės:

agurko,

2 ridikėlių,

pusės avokado,

svogūnų laiškų,

2/3 stiklinės ryžių,

100 gramų sūdytos lašišos,

3 šaukštų sojos padažo,

1,5 šaukšto ryžių acto,

pusės šaukšto cukraus,

1 šaukštelio sezamo aliejaus,

žiupsnelio džiovintų česnakų miltelių.

Išvirkite ir atvėsinkite ryžius. Ant viršaus uždėkite lašišos gabalėlius, agurko ir ridikėlių griežinėlius, supjaustytą avokadą, smulkiai supjaustytus svogūno laiškus. Sojos padažą sumaišykite su ryžių actu, sezamų aliejumi, cukrumi ir česnakų milteliais. Nieko tokio, jeigu cukrus neištirps. Apšlakstykite šiuo mišiniu patiekalą. „Gamindami sušį dubenėlyje, įsivaizduokite, kad kuriate paveikslą. Žaiskite su produktų spalvomis ir tekstūromis. Juk japonai yra linkę įžvelgti grožį ir dermę net menkiausiuose dalykuose“, – siūlo maisto gamybos ekspertė B. Baratinskaitė.