Kasdienybės malonumas

Anot kulinarinių knygų autorės, maisto tinklaraštininkės ir TV laidų vedėjos B. Nicholson, desertai virtuvėje užima išties ypatingą vietą ir gali vainikuoti išskirtinę vakarienę ar paprasčiausiai tapti mažu kasdienybės malonumu.

Tačiau jų nuostabumas geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai gardumynai vartojami saikingai, pasimėgaujant. Tas pats galioja ir gaminant desertus – svarbiausia neskubėti ir mėgautis procesu.

„Skubėjimas gaminant desertus, kaip ir bet kokius kitus patiekalus, yra didžiausia klaida. Juk maisto ruošimui ir kepinių gaminimui namuose atiduodame brangiausią savo turtą – laiką. Tad verta pasistengti, kad tas laikas suteiktų džiaugsmo, įkvėpimo, malonių akimirkų. Kalbant apie desertus, man taip pat atrodo, kad nereikėtų sureikšminti tobulos jų išvaizdos. Namuose gaminti desertai neprivalo būti nepriekaištingi ar prilygti prabangių restoranų estetikai ir kokybei. Įvairūs netobulumai netgi suteikia daugiau žavesio ir erdvės augimui. Žinoma, jei pavyksta pagaminti tobulai – irgi puiku ir verta tuo pasidžiaugti“, – mintimis dalijasi B. Nicholson.

Netiki alternatyvomis

Gaminant įvairius desertus šiandien dažnai siekiama juos padaryti „sveikesnius“. Tam ieškoma įvairių alternatyvų tradiciniams ingredientams – pavyzdžiui, cukrus keičiamas įvairiais saldikliais. Visgi B. Nicholson mano, kad tariamai sveikesnių ingredientų naudojimas dažnai tampa pasiteisinimu savęs nevaržyti ir desertų valgyti daugiau ir didesniais kiekiais nei galbūt reikėtų.

„Nelabai tikiu alternatyvomis cukrui – ypač cheminėmis. Net dažnai siūlomas naudoti stevia cukrus, mano manymu, atsiliepia galutiniam gaminio skoniui ir keičia jį ne į gerąją pusę. Žinoma, stengtis sumažinti cukraus kiekį įvairiuose kepiniuose, daugiau remtis natūraliu vaisių ar uogų saldumu yra sveikintina. Tačiau manyti, kad cukrų pakeitus saldikliais, o, pavyzdžiui, tradicinį sviestą kokoso aliejumi, desertu bus galima mėgauti be sąžinės graužaties, nevertėtų. Mano įsitikinimu, geriau didesnį dėmesį skirti įprastų tradicinių ingredientų kokybei, o vietoj didelės porcijos pyrago su alternatyviais ingredientais rinktis mažą gabaliuką su įprastais“, – sako B. Nicholson.

Desertų siela – sviestas

Pavyzdžiui, B. Nicholson sako neatradusi pasiteisinusių alternatyvų daugelyje kepinių naudojamam sviestui ar grietinėlei. Receptų autorės manymu, šie ingredientai yra daugelio desertų „siela“, o pavyzdžiui, tikram riebiam Napoleono tortui skoniui neprilygsta jokie „sveikuoliški“ variantai.

„Aš labai mėgstu sviestą ir virtuvėje man turbūt niekas jo nepakeis. Su sviestu net ir iš vieno vaisiaus galima pagaminti nuostabų desertą. Pavyzdžiui, mano mėgstamas – svieste keptas bananas ar obuolys. Margarinas, įvairūs riebalų mišiniai, veganiškos alternatyvos – niekas neatstoja sviesto, o ir maistinėmis savybėmis jam nusileidžia. Tačiau visuomet renkuosi tik aukščiausios kokybės sviestą. Šiuo požiūriu manęs niekad nėra nuvylęs „Dvaro“ sviestas, kuriam visuomet teikiu pirmenybę, kaip ir „Dvaro“ grietinėlei“, – sako B. Nicholson.

Visgi „Beatos virtuvė“ tinklaraščio autorės teigimu, kai kurių ingredientų nepakeičiamumas nereiškia, kad gaminant desertus negalima paeksperimentuoti ar klasikinius kepinius interpretuoti naujai. Priešingai – rašydama savo receptus B. Nicholson sako visada ieškanti būdų patiekalus pritaikyti lietuvių skoniui, net jei pačios idėjos buvo įkvėptos kitų kraštų virtuvių.

Eklerai su varškės kremu

Beatos Nicholson asmeninio archyvo nuotr.

Tešlai:

100 g sviesto,

220 ml vandens,

žiupsnelis druskos,

160 g miltų,

5 vidutinio dydžio kiaušiniai.

Įdarui:

400 g 9 proc. riebumo varškės,

400 g 35 proc. riebumo grietinėlės,

1 šaukštelis vanilės ekstrakto,

90–100 g cukraus miltelių,

1 citrinos žievelė ir sultys,

žiupsnelis cukraus miltelių papuošimui.

Į puodą pilame vandenį, beriame žiupsnį druskos ir dedame gabaliukais supjaustytą sviestą. Užkaičiame ant vidutinės kaitros ir laukiame, kol užvirs. Tada vienu ypu į verdantį vandenį suberiame miltus ir maišome mediniu šaukštu, kol tešla susiformuoja į vientisą kamuolį. Sumažiname kaitrą iki mažiausios ir nuolat maišome tešlą puode, kad iš jos išgaruotų kuo daugiau drėgmės. Tešlą perkeliame į kitą dubenį ir trumpam paliekame atvėsti.

Į pravėsusią tešlą mušame po vieną kiaušinį ir plakame elektriniu plakikliu, kol jis tolygiai įsimaišo. Taip po vieną įplakame visus kiaušinius. Tešla turi būti blizgi, tolygi ir, pakelta mentele ar šaukštu, tįsti, sudarydama V raidės formą. Tešlą sudedame į konditerinį maišelį. Orkaitę įkaitiname iki 180 °C. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi. Ant jo išspaudžiame tešlos kauburėlius, tarp jų palikdami dviejų pirštų pločio tarpelius. Iš nurodyto kiekio turėtų išeiti 20–24 plikyti pyragaičiai. Kepame apie 35–40 minučių, kol jie gražiai išsipūs ir įgaus auksinę spalvą. Gaminame kremą. Elektriniu trintuvu arba per sietelį sutriname varškę su 100 g grietinėlės. Smulkiai įtarkuojame vienos citrinos žievelę, įspaudžiame du šaukštelius sulčių ir išmaišome. Kitame inde iki standžių putų išplakame likusią grietinėlę su cukraus milteliais ir vanile. Plaktą grietinėlę atsargiai įmaišome į varškę, kad kremas liktų kuo puresnis. Paruoštą kremą dedame į konditerinį maišelį. Iškepusius plikytus pyragaičius atvėsiname ir peiliu arba mediniu pagaliuku padarome nedidelę skylutę jų dugne. Pro ją pyragaičius pripildome varškės kremo. Pyragaičiai bus puikūs ir kitą dieną – tada jie bus visai minkšti.

Kefyro panakota su braškėmis ir rabarbarais

Beatos Nicholson asmeninio archyvo nuotr.

Kremui:

300 ml 2,5 proc. riebumo kefyro,

200 ml 35 proc. riebumo plakamosios grietinėlės,

1 vanilės ankštis arba 1 šaukštelis vanilinio cukraus su vanile,

45 ml vandens,

7 g želatinos,

80 g cukraus.

Uogienės sluoksniui:

200 g braškių,

200 g rabarbarų,

20 g cukraus,

pasirinktinai cinamono lazdelės.

Puode pakaitiname grietinėlę su cukrumi ir iš ankšties išskobtomis vanilės sėklytėmis arba vaniliniu cukrumi. Maišome ir švelniai kaitiname, kol cukrus visiškai ištirpsta. Nukeliame nuo ugnies ir paliekame atvėsti.

Kol grietinėlė vėsta, į dubenį įpilame 45 ml vandens ir jo paviršių tolygiai apibarstome želatina. Paliekame kelioms minutėms, kad želatina išbrinktų. Ant išbrinkusios želatinos užpilame šiltą grietinėlę ir maišome, kol želatina visiškai ištirpsta. Į atvėsusią grietinėlę su želatina supilame kefyrą. Svarbu, kad grietinėlė būtų tikrai atvėsusi – jei ji bus šilta, kefyrą įmaišyti bus sunku. Paruoštą kremą išpilstome į indelius ir dedame į šaldytuvą mažiausiai 6 val. arba per naktį. Tuo metu nulupame ir supjaustome rabarbarus, pasiruošiame braškes. Viską sudedame į puodą su cukrumi ir cinamono lazdele, paverdame 10–15 minučių. Visiškai atvėsusią uogienę galima laikyti šaldytuve iki tol, kol sustings panakotos kremas. Prieš valgydami kremą, kelis šaukštelius uogienės uždėkite ant viršaus, papuoškite braške. Tinka ir su trintomis šviežiomis uogomis.

Migdolinis varškės pyragas su obuoliais, slyvomis ir šilauogėmis

Beatos Nicholson asmeninio archyvo nuotr.

Pyragui:

4 obuoliai,

4 slyvos,

žiupsnelis cinamono,

cukraus pagal skonį,

30 g sviesto.

Trupiniams:

1 stiklinė migdolų miltų,

100 g sviesto,

4 šaukštai cukraus,

žiupsnelis druskos,

1 šaukštas kukurūzų miltų (arba paprastų kvietinių, arba be glitimo miltų).

Varškės masei:

800 g varškės,

350 g 30 proc. riebumo grietinės,

4 kiaušiniai,

2 šaukštai cukraus,

1 šaukštas vanilinio cukraus,

1 šaukštas krakmolo.

Obuolius ir slyvas supjaustome skiltelėmis, dosniai pabarstome cinamonu, įdedame gabalėlį sviesto. Kepame karštoje orkaitėje, 180 °C temperatūroje, apie 30 minučių. Migdolų ir kukurūzų miltus, cukrų, žiupsnelį druskos ir sviestą pirštais trupiname iki stambių trupinių. Beveik visus trupinius beriame į kepimo indą, išklotą popieriumi. Dedame apie 10 minučių pakepti šalia obuolių. Sumaišome dubenyje kiaušinius, grietinę, cukrų ir šaukštą krakmolo. Varškės masę pilame ant pakepusių trupinių, ant viršaus dedame apkepusius obuolius ir slyvas. Pabarstome likusiais trupiniais ir, jei norisi – migdolų riekelėmis. Kepame iki 170 °C įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Iškepęs pyragas – kol karštas – būna labai minkštas ir trapus, vėliau sukietėja. Abiem atvejais jis puikiai tiks prie puodelio šiltos arbatos ar kavos.