– Santaros klinikų koplyčioje buvo paliktos lėlių galvos su ant akių ir kaktos nupieštais kryžiukais. Internete pasipylė įvairiausių spėlionių – nuo vudu magijos iki popkultūros elementų. Kaip jūs vertinate šiuos ženklus? Ar čia galima kalbėti apie vudu, satanizmo apraiškas ar panašius dalykus?
– Iš šio atvejo iš karto daryti išvadų negalima. Galbūt visas šis įvykis buvo skirtas tiesiog atkreipti dėmesį, sukelti triukšmą, tam tikrą vadinamąją moralinę paniką ir paskatinti apie tai kalbėti bei diskutuoti. Tai, aišku, atkreipia dėmesį. Įvykis išskirtinis, juolab kad šie elementai buvo palikti religinėje erdvėje. Pavyzdžiui, tai, kad lėlių galvos buvo nukreiptos į ateinančius žmones, gali būti tam tikra žinutė tiems, kurie įeina į koplyčią. Tačiau jos reikšmė jau priklauso nuo žmonių reakcijos ir interpretacijos. Iš tikrųjų reikėtų susitikti su tuo žmogumi ar žmonėmis, kurie atliko šį, sakykime, performansą. Galbūt būtų galima kalbėti apie tam tikrą santykį su magija ar magine veikla, tačiau nebūtinai pats šis įvykis ją reiškia, nes nežinome nei motyvų, nei bendro tikslo. Jeigu susitiktume su tais žmonėmis, galėtume geriau suprasti jų motyvus. Magija ar burtininkavimas nebūtinai apskritai yra religijos srities dalykas. Žmogus gali būti visiškai sekuliarus ir kartu praktikuoti vieną ar kitą maginę praktiką.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kol kas neaišku, koks buvo šio veiksmo ar performanso tikslas. Tačiau ir šiuolaikinėje visuomenėje vis dar gyvas tikėjimas užkalbėjimais, įvairiomis maginėmis praktikomis, netradicinėmis religijomis. Kodėl žmonės vis dar to ieško, nors gyvename mokslo ir dirbtinio intelekto laikais?
– Jeigu kalbėtume apie mokslą, galima prisiminti filosofą Adorno ir mintį apie Apšvietos projektą. Buvo tikėtasi, kad žmonės taps protingesni, pakantesni vieni kitiems, visuomenės – geresnės, demokratiškesnės ir tolerantiškesnės. Tačiau taip nebūtinai nutiko. Toks protu paremtas ateities visuomenės modelis tam tikra prasme nepateisino visų lūkesčių. O žmogus vis tiek ieško prasmės – tiek egzistencinės, tiek kitokios. Jūs paminėjote užkalbėjimus ir maginius dalykus. Aš jų vėlgi tiesiogiai nesiečiau nei su tradicinėmis, nei su netradicinėmis religijomis. Maginės praktikos gali būti ir visiškai sekuliarios pasaulėžiūros dalis. Įvairūs burtininkavimo, raganavimo ar maginių veiksmų elementai dažnai netgi siejami su didėjančia sekuliarizacija. Žmonės, praktikuojantys vienokias ar kitokias magines praktikas, nebūtinai save laiko religingais.
– Ar galima sakyti, kad astrologija, įvairūs burtai, manifestacijos ir kitos dabar populiarios praktikos yra tarsi savotiškas „dvasinis švediškas stalas“, iš kurio žmogus atsirenka tai, kuo nori tikėti?
– Įdomu būtų paklausti pačių žmonių, kurie tuo domisi. Tam tikra prasme tai irgi gali būti tikėjimas. Tačiau kyla klausimas, ar tai yra dvasingumo ir religingumo paieškos, ar labiau noras kontroliuoti savo gyvenimą ir chaotišką aplinką, kurios žmogus nebegali suvaldyti. Jūs paminėjote technologijas, dirbtinio intelekto generuojamos informacijos srautą. Žmogus gali jaustis pasimetęs, nes visas pasaulis tampa gana nenuspėjamas. Tokios maginės praktikos ar metodai gali būti susiję su noru kontroliuoti savo likimą, aplinką ar artimųjų gyvenimą. Tam tikra prasme tai yra tikėjimas, tačiau nebūtinai religinis. Galbūt tai kaip tik yra noras kažkaip suvaldyti tą nesuprantamą chaosą, kuris supa žmogų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)