- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Vien fundamentinius tyrimus atlikti šiais laikais yra didelė prabanga, todėl visi mūsų tyrimai skirti aktualioms problemoms pačiuose įvairiausiuose sektoriuose spręsti. Ultragarso metodai taikomi ir gamyboje, ir aviacijoje, ir medicinoje“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Renaldas Raišutis patvirtina taikomojo mokslo vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tuo pačiu griaudamas nekomunikabilaus, laboratorijoje užsidariusio „mokslą dėl mokslo“ tiriančio mokslininko įvaizdį.
Pasak KTU K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto mokslininko, jo darbas yra kaip reta kūrybinis – pramonės atstovų ar medikų iškeltoms problemoms tenka ieškoti sprendimo būdų, pritaikyti turimus tyrimų metodus visiškai naujose situacijose.
„Tyrėją džiugina ne tik pats tyrimo procesas, bet ir jo rezultate sukuriama pridėtinė vertė“, – sako R. Raišutis.
Ultragarso mokslas R. Raišutį, tuo metu elektronikos inžinierių, patraukė įvairiomis taikymo galimybėmis – nuo inžinerinių konstrukcijų iki mikroskopinės medicinos. Šiandien vienas iš svarbiausių jo projektų yra piktybinių odos auglių ultragarsinės diagnostikos tobulinimas, kuris vykdomas bendradarbiaujant dviem didžiausiems Kauno universitetams – KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU).
Negirdimas garsas atveria tai, kas nematoma
Nors žodis „garsas“ šios tyrimų srities pavadinime yra dominuojantis, ultragarso bangos yra negirdimos, arba, pasak R. Raišučio, virš girdimumo ribos.
„Žmogaus ausis girdi iki 14-15 tūkst. Hz dažnio bangas, o mūsų darbo sritis prasideda nuo 30 tūkst. Hz ir aukščiau. Patys žemiausi ultragarso bangų dažniai naudojami didelių objektų – kuro talpyklų, vėjo jėgainių menčių, lėktuvų sparnų tyrimui. Jomis galima tikrinti ir, pavyzdžiui, užkastus vamzdynus korozijos pažeistų vietų nustatymui. Pavyzdžiui, nukreiptųjų ultragarso bangų ilgis yra ilgesnis už vamzdynų sienelių storį, joms padedant galima ultragarsu „matyti“ iki 100 metrų į priekį“, – aiškina KTU profesorius.
Medicinoje, žmogaus vidaus organų tyrimams naudojamas vidutinis ultragarso bangų dažnis – nuo 5 iki 14 MHz, o aukštesni dažniai, apie 20 MHz, naudojami odos pažeidimų, pavyzdžiui, piktybinių auglių tyrimams.
Tiriami ir kompiuteriniai gedimai
Patys aukščiausi ultragarso bangų dažniai – iki kelių šimtų MHz – naudojami ultragarsinei mikroskopijai.
„Ultragarsine mikroskopija mes atliekame mikrograndynų (daugiasluoksnių sudėtingų elektroninių elementų) vidinės struktūros tyrimus. Nuo mikrograndyno patikimumo priklauso elektroninių prietaisų veikimas – nuo kompiuterio ar buitinės skalbimo mašinos iki lėktuvo valdymo sistemos“, – pasakoja R. Raišutis.
Ultragarsinė mikroskopija taikoma ir su medicina susijusiuose audinių mikrostruktūrų tyrimuose.
Tikslumu beveik prilygsta rentgenui
„Šiandien ultragarso bangomis galima gauti beveik tokio paties tikslumo atvaizdus kaip ir rentgeno spinduliais. Ilgainiui, vystantis technologijoms, tikimasi, jog ultragarsas bus vis dažniau naudojamas dėl vis plačiau atsiveriančių ankstyvosios diagnostikos galimybių“, – sako R. Raišutis. Pasak jo, ultragarsinė diagnostika yra pranaši tuo, jog yra neinvazinė, nekenksminga ir neskausminga.
KTU dirbanti mokslininkų grupė ultragarsiniu mikroskopu tiria chirurginiu būdu pašalintus odos auglių mėginius, siekdami įgyti žinių, kaip atskirti auglius ankstyvojoje stadijoje be chirurginės intervencijos.
„Mūsų kartu su LSMU atliekamo projekto galutinis tikslas yra ne vien tikslus auglio įsiskverbimo gylio išmatavimas ultragarso būdu, bet ir vidinės jo struktūros charakterizavimas. Ankstyvojoje stadijoje nustačius pavojingą auglį galima išgelbėti žmogaus gyvybę“, – apie ultragarso galimybių pritaikymą medicinoje pasakoja R. Raišutis.
„Žalioji“ technologija
Ultragarso technologiją KTU profesorius apibūdina, kaip ypač „žalią“ – ji nekenksminga nei operatoriui, nei vartotojui, medicinos atveju – nei gydytojui, nei pacientui. Mechaninių ultragarso bangų aktyvumas yra labai nedidelis, be to, jos generuojamos trumpais impulsais laike, dėl to nėra jokio žalingo liekamojo poveikio.
Be to, ultragarsu ieškoma defektų aplinkai pavojinguose objektuose, tokiuose, kaip milžiniškos kuro talpyklos, kurioms prakiurus grėstų gamtinė katastrofa. Ultragarsas naudojamas ir „žaliojoje“ energetikoje, pavyzdžiui, ieškant mikroįtrūkimų vėjo jėgainių sparnuose, kurių atitrūkimas nuo jėgainės keltų pavojų aplinkai ir žmonių gyvybėms.
Ant mokslų sandūros
„Ultragarso mokslo tyrimai yra ant mokslų sandūros. Čia reikalingos fizikos, matematikos ir informatikos, elektronikos ir mechanikos, o atliekant projektus, susijusius su medicina – ir medicinos žinios bei kompetencijos“, – sako R. Raišutis.
Pasak jo, KTU ultragarso mokslo tyrimų srityje dirbančių mokslininkų komandos didžiulis privalumas yra įvairiapusė komandos patirtis – institute dirba ir patyrę įvairių mokslo krypčių tyrėjai, tyrimus atlieka bakalauro ir magistrantūros studentai, ir doktorantai.
„Būdami plataus profilio, galime konkuruoti su kitais Europos tyrimų centrais – esame greiti, dinamiški, turime visapusišką išskirtinių žinių ir kompetencijų paketą“, – įsitikinęs KTU Ultragarso mokslo instituto profesorius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV stabdo „Starship“ raketų skrydžius po sprogimo bandymo metu1
Penktadienį JAV sustabdė planuojamus raketų „Starship“ skrydžius ir įpareigojo milijardieriaus Elono Musko bendrovę „SpaceX“ atlikti tyrimą dėl skrydžio metu virš Karibų jūros sausio 16 d. sprogusios raketos, prane&sca...
-
ES plečia tyrimą platformos „X“ atžvilgiu1
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pareikalavo, kad platforma „X“ pateiktų daugiau informacijos apie savo algoritmus, Elono Musko pareiškimams dėl Europos politikos didinant spaudimą blokui imtis veiksmų. ...
-
„TikTok“ apskųsta Europoje1
Už privatumą internete kovojantys aktyvistai ketvirtadienį pranešė skirtingose Europos šalyse pareiškę nusiskundimų šešioms kinų bendrovėms, įskaitant „TikTok“, kaltindami jas „neteisėtai“ si...
-
Mokslininkai ištyrė Peru mumijas: turėjo išskirtinių tatuiruočių
Mokslininkai ištyrė apie 100 mumijų iš Peru Čankajaus kultūros civilizacijos, klestėjusios iki Inkų imperijos ir europiečių atvykimo. Visi asmenys turėjo vienokias ar kitokias tatuiruotes ant plaštakų, žastų, dilbių ar kitų k...
-
Paleista „Blue Origin“ raketa „New Glenn“
Milijardieriaus Jeffo Bezoso įkurta kosmoso bendrovė „Blue Origin“ anksti ketvirtadienį pirmą kartą paleido savo didžiulę raketą „New Glenn“. ...
-
„SpaceX“ į kosmosą iškėlė dar du lietuviškus palydovus2
JAV kosmoso bendrovė „SpaceX“ misijos „Transporter 12“ metu antradienio vakarą į kosmosą iškėlė du Lietuvos įmonės „Kongsberg NanoAvionics“ („NanoAvionics“) palydovus. ...
-
Kodėl traškučių pakeliuose tiek daug oro: retas žino ar susimąsto apie tai2
Į šį klausimą atsakė patys gamintojai. Faktas yra tas, kad traškučių pakuotėje esantis oras atlieka pagrindinį vaidmenį. Pasak gamintojų, tai – ne šiaip paprastas oras, kaip daugelis mano, o azotas, kuris naudojamas tam, ka...
-
Tarptautinis faktų tikrintojų tinklas: Zuckerbergo pareiškimas apie cenzūrą yra netiesa2
Įmonės „Meta“ steigėjo ir generalinio direktoriaus Marko Zuckerbergo pareiškimas, kad feisbuko faktų tikrinimo programa pavirto į cenzūrą, yra „netiesa“, ketvirtadienį pranešė Tarptautinis faktų tikrintojų tinkl...
-
Mokslininkai: pirmą kartą viršyta kritinė pasaulinio atšilimo riba3
Mokslininkų teigimu, praėję metai buvo karščiausi nuo tada, kai buvo pradėti fiksuoti tokie duomenys – be to, tai buvo pirmieji metai, kuriais viršyta svarbi 1,5 laipsnio Celsijaus pasaulinio atšilimo virš ikipramoninio l...
-
„Meta“ atsisako faktų tikrinimo programos: cenzūros pabaiga ar chaoso pradžia?
JAV technologijų bendrovė „Meta“ antradienį paskelbė, kad atsisakys savo faktų tikrinimo programos. ...