Tyrimas: Šiaurės Amerikoje žmonės gyveno jau prieš daugiau kaip 30 tūkst. metų

Radiniai, įskaitant 1,9 tūkst. akmeninių įrankių, rodo, kad žmonės dideliame aukštyje esančiame Čikihuitės urve gyveno laikotarpiu, trukusiu 20 tūkst. metų, sakoma dviejose studijose, paskelbtose žurnale „Nature“.

„Mūsų rezultatai suteikia naujų įrodymų apie žmonių Amerikos žemynuose senumą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Sakatekaso autonominio universiteto archeologas Ciprianas Ardeleanas (Siprianas Ardeleanas), vienos iš studijų pagrindinis autorius.

„Iš to laikotarpio esama tik keletas radinių ir pora datų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje datavimo radioaktyviosios anglies metodu rezultatus, rodančius, kad seniausi radiniai yra 33 tūkst. ir 31 tūkst. metų amžiaus.

„Vis dėlto jų ten esama“, – pabrėžė mokslininkas.

Kasinėjant nebuvo rasta jokių žmonių kaulų arba DNR.

„Tikėtina, kad žmonės šia vieta naudodavosi gana pastoviai, galbūt pasikartojančiais sezoniniais epizodais, kurie yra didesnių migracijos ciklų dalis“, – sakoma straipsnyje.

Klausimas, kaip ir kada Homo sapiens atkeliavo į abu Amerikos žemynus – paskutinį mūsų rūšies atstovų apgyventą didįjį sausumos masyvą – tarp ekspertų iki šiol kelia didelių ginčų, o naujausios išvados tikriausiai irgi sulauks abejonių.

„Tai nutinka kaskart, kai kas nors randa vietų, senesnių kaip 16 tūkst. metų: pirmoji reakcija – neigimas arba pripažinimas nenoromis“, – pastebėjo C. Ardeleanas, pradėjęs kasinėjimus minėtame urve dar 2012 metais, bet seniausių įrankių radęs tik 2017-aisiais.

Mūsų rezultatai suteikia naujų įrodymų apie žmonių Amerikos žemynuose senumą.

Dar visai neseniai daugelis ekspertų laikėsi prielaidos, kad pirmieji žmonės į Šiaurės Ameriką pirmiausiai pateko maždaug prieš 13,5 tūkst. metų, persikėlę sausumos tiltu, tuo metu jungusiu dabartinę Rusiją ir Aliaską. Vėliau jie judėjo tolyn į pietus tarp dviejų didelių ledo skydų.

Remiantis archeologiniai radiniais, įskaitant unikalaus pavidalo ietgalius, naudotus medžiojant mamutus ir kitus priešistorinės megafaunos atstovus, kelta prielaida, kad ši pradinė populiacija, žinoma kaip Kloviso kultūra, išplito visoje Šiaurės Amerikoje ir davė pradžią atskiroms Amerikos autochtonų populiacijoms.

Tačiau vadinamasis Kloviso kultūros pirmumo modelis buvo paneigtas per pastaruosius du dešimtmečius, atradus kelias vietas, kur žmonės gyveno dviem ar trimis tūkstančiais metų anksčiau.

Be to, tokiose vietose aptiktos įrankių ir ginklų liekanos nėra tokios pačios, tad galima spręsti, jog jų kilmė kitokia.

„Aišku, kad žmonės Amerikos žemynuose buvo daug anksčiau negu Šiaurės Amerikoje išsivystė Kloviso technologija“, – komentuodama naująsias išvadas sakė Albertos universiteto antropologijos profesorė emeritė Ruth Gruhn (Rut Griun).