Statydami aukščiausią pasaulyje medinį dangoraižį, japonai paneigia mitus

  • Teksto dydis:

Pasaulį apskriejus žiniai, kad Japonijoje bus statomas aukščiausias dangoraižis pagamintas iš medžio, Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorius Mindaugas Kasiulevičius džiaugiasi, jog Azijos architektai imasi tokio ryškaus projekto. Tačiau pastebi, kad medienos statyba vis dar apipinta mitais.

Japonijos medienos gaminių kompanija „Sumitomo Forestry“ iki 2041 m. planuoja pastatyti 350 metrų, 70 aukštų dangoraižį, skirtą įmonės 350-mečiui paminėti. Pastatas su balkonais, kuriuose vešės sodeliai ir želdynai, turėtų išdygti Tokijuje, o jo vertė siektų 4,5 mlrd. eurų.

Japonijos vyriausybė medinių pastatų privalumus įžvelgė jau seniai, o 2010 m. priėmė įstatymą, kad visi valstybiniai pastatai, turintys tris ar mažiau aukštų, turi būti statomi iš medžio.

Skelbiama, jog pastato statyboms planuojama panaudoti 180 tūkst. kub. m japoniškų medžių medienos, o plieno konstrukcijos sudarys tik 10 proc. pastato masės. Atsižvelgiant į didelį Japonijos seisminio aktyvumo lygį, karkasinės sistemos linijiniai elementai (kolonos, sijos, atraminės sienelės) bus gaminami ir iš plieno.

Komentuodamas žinią apie būsimą aukščiausią pasaulio medinį dangoraižį, KTU lektorius M. Kasiulevičius pažymi, jog mediena daugeliui vis dar asocijuojasi su gaisrais, todėl iš jos ypač vengiama statyti daugiaaukščius pastatus.

„Šiuo klausimu ji nėra pavojingesnė nei kitos medžiagos, – pažymėjo pašnekovas. – Svarbiausias klausimas, kaip mediena bus prižiūrima, kuo bus padengta. O šioje srityje technologijos stipriai pasistūmėjusios į priekį.“

Visgi, statant daugiaaukščius medinius pastatus, susiduriama su problema dėl jungimo ir tvirtinimo būdų, rašoma universiteto pranešime. „Japonai šioje srityje yra neblogai įgudę ir puikiai sugeba sukurti jungimo būdus be varžtų. Nors šiuo atveju panašu, kad jie bus naudojami“, – sakė KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorius.

Didžiausias medienos priešas – drėgmė, todėl svarbu ją nuo to apsaugoti. Kovodami su drėgme, japonai išgarsėjo savo plačiais stogų karnizais.

Kitas dažnas mitas, pasak M. Kasiulevičiaus, jog mediena tarnauja trumpiau: „Pačioje Japonijoje yra medinių namų, skaičiuojančių šimtus metų. Didžiausias medienos priešas – drėgmė, todėl svarbu ją nuo to apsaugoti. Kovodami su drėgme, japonai išgarsėjo savo plačiais stogų karnizais. Dabar tam pasitelkiami įvairūs dažai, impregnantai ir kiti sprendimai.“

Vis dėlto mažiau erdvės užima ir pigesni už medieną yra metalas, stiklas ir betonas. „Jei plieno ir betono užtenka 20 centimetrų konstrukcijos, medžio gali reikėti ir 40 cm. Dėl to mediniai daugiaaukščiai pastatai tampa masyvesni, lieka mažiau naudingo ploto“, – aiškino M. Kasiulevičius.

Jo teigimu, daugelis nežino, kad medinės konstrukcijos yra naudojamos ir pramonėje, ne tik gyvenamuosiuose namuose.

„Nemaža dalis Klaipėdos uosto, chemijos pramonės įmonių sandėliai yra mediniai. Tai daroma dėl ilgaamžiškumo reikalavimų, nes mediena yra atspari cheminiam poveikiui“, – sakė  M. Kasiulevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

siulyciau

siulyciau portretas
daryti putaplasti is metalo bet tai pirmiausiai dar nera tokios technologijos ne niekam dar nekilo msios minties o istikruju tai butu ideali tvirta lengva ir nedeganti medziaga betkokiu matmenu ir lengvai surenkama o jos tvirtuma ir svori galima butu koreaguoti pagal jos paskirti tai butu ideali statybine medziaga tik kazkodel siose civilizacijos biurokratinese dziunglese niekam nekilo drasos ka nors panasaus pasiulyti nes tai vel naujos technologijos reikalaujancios sponsoriu kuriu vis maziau ir maziau geriau sugalvoti koki beprasmi gineso rekorda uz kuri sumokes tokie tai zmones ir ju mastymas....
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių