Prieš šimtą metų žmonės tiesiog užmigdavo: šios paslaptingos ligos priežastis iki šiol nežinoma

Pasak „Popular Mechanics“, LE pandemija nuo 1917 iki 1930 m. nusinešė maždaug 500 tūkst. žmonių gyvybių, o šiandien mokslininkai ją vis dar laiko viena didžiausių XX amžiaus medicinos paslapčių. Praėjus daugiau nei šimtui metų po to, kai austrų gydytojas Constantinas von Economo pirmą kartą aprašė šią ligą 1917 m., niekas taip ir nežino, kas ją sukelia, kaip ji perduodama ir ar panaši pandemija kada nors galėtų pasikartoti.

Letarginio encefalito paslaptys

Vienas iš gluminančių pandemijos aspektų buvo tas, kad liga ne visada progresuodavo vienodai skirtingose populiacijose. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais letarginis encefalitas baigdavosi greita mirtimi. Kitais atvejais jis žmones paveikdavo ilgam laikui. Kartais sukeldavo hipersomniją, o kartais – hiperaktyvumą.

Pasak Amerikos mikrobiologijos draugijos, LE galima apibūdinti kaip turinčią dvi fazes. Ūminėje fazėje pasireikšdavo į gripą panašūs simptomai, po kurių sekdavo stiprus mieguistumas arba, kai kuriais atvejais, manija. Jei pacientas išgyvendavo šią fazę, prasidėdavo antroji – lėtinė – fazė, dažnai lydima parkinsonizmo.

Apie 50 proc. LE išgyvenusiųjų ši liga paveikdavo negrįžtamai. Vaikų grupėje šis rodiklis buvo dar didesnis. Tarp pasekmių buvo visiški asmenybės pokyčiai ar net psichozė.

Paskutinis žinomas letarginio encefalito pandemijos išgyvenęs asmuo Philipas Leatheris mirė 2002 m., būdamas 82 metų. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido beveik nejudėdamas psichiatrijos ligoninėje.

„Miego ligos“ priežastys

Viena teorija pabrėžė šios ligos panašumą į ispaniškąjį gripą. Pagrindinis argumentas, siejantis šias dvi ligas, buvo tai, kad jos pasirodė panašiu metu ir tame pačiame regione.

Tačiau LE išliko dar beveik dešimtmetį po ispaniškojo gripo išnykimo, o dešimtmečius vykdyti tyrimai, kurių metu buvo analizuojami istorinių pacientų smegenų mėginiai, aiškių atsakymų nepateikė.

Galutinės sąsajos tarp šių dviejų ligų nustatyti nepavyko. Vietoj to, 2012 m. tyrėjų grupė iškėlė versiją, kad ligos priežastis gali būti enterovirusas – RNR virusų tipas. Kitos teorijos teigia, kad kaltininkė gali būti autoimuninė liga, tačiau tokį paaiškinimą sunku pagrįsti, atsižvelgiant į platų ligos paplitimą.

Šiandien ši liga yra itin reta. Amerikos mikrobiologijos draugijos duomenimis, per pastaruosius 85 metus užregistruota vos 80 jos atvejų.