Patogu, bet pavojinga? DI gali keisti mūsų mąstymą

Pirmieji pokyčiai

„Matome pirmuosius vartotojų elgsenos pokyčių požymius. Įdomiausia tai, kaip greitai mūsų santykis su DI keičiasi iš požiūrio „Padėk man suprasti“ į „Pasakyk man, ką daryti“. Tai jau pastebima priimant įprastus sprendimus. Nors daugeliu atvejų tai gali būti tikrai naudinga, kyla klausimas, kur baigiasi pagalba, o kur prasideda pernelyg didelis sprendimų perdavimas“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) vadybos mokslų krypties doktorantas Syed Muntazir Mehdi.

Apie tai, kaip DI formuoja pasyvesnį vartotoją ir keičia santykį tarp žmogaus, prekės ženklo ir pasirinkimo, KTU pradedantysis tyrėjas papasakos jau spalio 15 d. pirmą kartą KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje konferencijoje „LiMA MarTech’26: (ne)matoma pusė“.

Žmogus nereikalingas?

S. M. Mehdi įsitikinęs, kad yra realus skirtumas tarp DI naudojimo norint praplėsti akiratį ir jo naudojimo siekiant visiškai perleisti jam sprendimų priėmimą.

„Ta riba ne visada yra akivaizdi, todėl manau, kad turime tapti daug sąmoningesni ir geriau ją suvokti“, – teigia KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) doktorantas.

Jis išskiria vieną DI ir vartotojų elgsenos aspektą, apie kurį žmonės šiuo metu per mažai galvoja, – tai sprendimo nuosavybės jausmas. „Daug laiko skiriame klausimui, ar DI pateikia mums teisingą rekomendaciją. Tačiau vis rečiau susimąstome, kaip nuolatinis tokių rekomendacijų gavimas gali paveikti pojūtį, kad sprendimą priėmėme patys“, – sako S. M. Mehdi.

Vartotojų elgsena susijusi ne tik su galutiniu pasirinkimu, bet ir su tuo, kaip žmonės jį priima, ko išmoksta pakeliui ir ar jaučia, kad sprendimas iš tiesų yra jų pačių.

„Tai ypač svarbu, nes geri sprendimai susiję ne tik su rezultatais: jie taip pat formuoja pasitikėjimą savimi, kompetenciją ir tai, kaip žmonės supranta savo pačių pageidavimus. Taigi klausimas, prie kurio vis grįžtu, yra ne tik tai, ar DI gali priimti geresnius sprendimus už mus. Svarbu ir tai, ar galime sukurti tokį DI įrankį, kad jis padėtų žmonėms priimti geresnius sprendimus, bet kartu pamažu neišstumtų jų iš paties sprendimų priėmimo proceso“, – pažymi KTU doktorantas.

Aktualus klausimas

Pastaruosius kelerius metus dauguma diskusijų apie DI sukosi apie jo galimybes: ką jis gali mums duoti, kiek laiko gali sutaupyti ir kiek efektyvesniais gali mus padaryti. Tačiau S. M. Mehdi pastebi, kad dabar turime susirūpinti kitu dalyku: kas su mumis atsitiks, kai DI pradės vis daugiau daryti mūsų vardu?

„DI dabar gali ieškoti, lyginti, apibendrinti, rekomenduoti ir vis dažniau dalyvauti priimant sprendimus, kuriuos anksčiau žmonės priimdavo patys. Tai gali būti nepaprastai naudinga, tačiau taip pat kelia ilgalaikį susirūpinimą: jei nuolat perduosime DI dalį mąstymo ir sprendimų priėmimo užduočių, ar tai galėtų pamažu sumažinti mūsų pačių norą ar gebėjimą jas atlikti?“ – atkreipia dėmesį KTU doktorantas.

Jis tikina, kad nors tai vis dar besiformuojanti tyrimų sritis, jau yra gana daug tyrimų apie protinio krūvio perkėlimą (angl. cognitive offloading), per didelį pasitikėjimą DI ir susilpnėjusį kritinį mąstymą. Tai leidžia teigti, kad klausimas aktualus jau dabar.

Iššūkis specialistams

Doktorantas pažymi, kad DI vis dažniau tampa tarpininku tarp vartotojų ir prekių ženklų. Anksčiau klientas galėdavo apsilankyti keliose interneto svetainėse, perskaityti atsiliepimus, palyginti produktus ir pamažu susidaryti nuomonę. Dabar visą tą procesą kartais galima sutrumpinti iki vieno pokalbio su DI sistema, kuri rinką susiaurina iki kelių variantų.

„Tai labai keičia padėtį. Keičiasi tai, kur ir kaip giliai klientų sąmonėje formuojasi jų nuostatos, kaip prekių ženklai išlieka matomi ir kiek pats klientas iš tikrųjų vis dar dalyvauja lyginimo procese – tame etape, kai jis supranta, ko nori“, – sako S. M. Mehdi.

Kadangi dirbtinis intelektas vis dažniau sprendžia, ką mato klientas, keičiasi ne tik jo patirtis, bet ir pats ryšio su prekės ženklu kūrimas.

„Produktas yra tai, ką perki. Prekės ženklas – tai, su kuo palaikai santykius, o santykiai nėra kuriami žmonėms – jie kuriami kartu su jais. Santykiai grindžiami tuo, ką į procesą įneša patys klientai: ką jie žino, ko nori, kaip priima sprendimus. Automatizavus visa tai, pardavimas vis tiek įvyks. Tačiau tuomet gausime klientą, kuris turi mažiau ką įnešti, ir santykius, kurių kitoje pusėje nėra jokio tikro pašnekovo. Manau, kad tai šiuo metu galbūt svarbiausias klausimas rinkodaros srityje“, – teigia doktorantas.

Ambicingas iššūkis

Vis dėlto S. M. Mehdi tikina, kad nereikia riboti DI naudojimo. Ambicingesnis iššūkis – naudoti DI taip, kad jis stiprintų žmogaus gebėjimus, o ne tiesiog pakeistų jo pastangas.

„Yra daug dalykų, kuriuos galime ir turėtume drąsiai patikėti technologijoms. DI puikiai apdoroja milžiniškus informacijos kiekius, pastebi dėsningumus ir padeda mums perprasti sudėtingus procesus. Vis dėlto esminiai sprendimų priėmimo etapai turi likti mūsų pačių rankose: tik mes galime įvertinti, kas mums iš tiesų svarbu, kokius kompromisus esame pasirengę priimti ir kodėl renkamės būtent vieną, o ne kitą alternatyvą“, – teigia KTU doktorantas.

Pasak jo, sveiki santykiai su DI yra tokie, kai technologija sumažina nereikalingą kognityvinę naštą, tačiau žmogus vis tiek jaučia, kad galutinis sprendimas ir atsakomybė priklauso jam.