Nobelio fizikos premiją pelnė sudėtingų fizikinių sistemų tyrinėtojai

Laureatai paskelbti likus mėnesiui iki Glazge rengiamo klimato viršūnių susitikimo COP26, kur visuotinis atšilimas bus svarbiausias darbotvarkės klausimas.

Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) piniginę premijos dalį.

Švedijos karališkosios mokslų akademijos sprendimu, pusė premijos atiteks Romos universiteto „La Sapienza“ profesoriui 73-ejų G. Parisi, pelniusiam pripažinimą „už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą“.

Šis mokslininkas atrado sunkiai įžvelgiamus dėsningumus sudėtingose chaotiškose sistemose; jo darbas tapo vienu iš svarbiausių indėlių plėtojant sudėtingų sistemų teoriją, pažymėjo akademija.

Kitą premijos dalis buvo paskirta 90 metų S. Manabe, dirbančiam Prinstono universitete, ir 89-erių K. Hasselmannui, vienam iš Europos klimato forumo įkūrėjų, „už Žemės klimato fizinį modeliavimą, kintamumo kvantifikavimą ir patikimą pasaulinio atšilimo prognozavimą“.

Akademija pažymėjo, kad šie mokslininkai „pademonstravo, kaip atmosferoje padidėję anglies dvideginio lygiai veda prie didesnių temperatūrų Žemės paviršiuje. Jų darbai paklojo pamatus šiuolaikinių klimato modelių sukūrimui.

„Tvirtas mokslinis pagrindas“

„Šiais metais pripažinti atradimai rodo, kad mūsų žinios apie klimatą paremtos tvirtu moksliniu pagrindu, pagrįstu kruopščia stebėjimų analize“, – pareiškė Nobelio fizikos komiteto pirmininkas Thorsas Hansas Hanssonas (Torsas Hansas Hansonas).

Pastaruosius dvejus metus Švedijos karališkoji mokslų akademija Nobelio premijomis pagerbė astronomijos atradimus, todėl stebėtojai kėlė prielaidą, kad atėjo metas srities pasikeitimui.

2019 metais pusė Nobelio fizikos premijos buvo paskirta JAV ir kanadiečių fizikui Phillipui Jamesui Edwinui Peeblesui (Filipui Džeimsui Edvinui Piblsui), o kita pusė – šveicarų astrofizikui Micheliui Mayorui (Mišeliui Majorui) ir šveicarų astronomui Didier Queloz (Didjė Kelo).

Šie trys kosmologai buvo pagerbti už indėlį aiškinantis Visatos evoliuciją.

Praeitų metų Nobelio fizikos premija paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui (Rodžeriui Penrouzui), vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui (Reinhardui Genceliui) ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez (Andrėjai Gez) už tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis – Visatos objektais, kurių gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas, net ir šviesa.

Įprasta apdovanojimų ceremonija atšaukta

Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui (Deividui Džuliusui) ir Ardemui Patapoutianui (Ardemui Pataputianui), atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.

2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.

Įprastu atveju laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustavo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896 metais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.

Praeitą mėnesį Nobelio premijų teikimą organizuojantis komitetas informavo, kad antrus metus iš eilės dėl COVID-19 pandemijos mokslo ir literatūros sričių laureatams apdovanojimai bus įteikti jų pačių šalyse. Fondas pridūrė, kad sprendimas dėl Nobelio taikos premijos, tradiciškai teikiamos Norvegijos sostinėje, dar nepriimtas.

Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.