Mokslininkai skelbia nerimą keliančią prognozę: Europa kaista greičiau nei Afrika?

Tyrimo duomenimis, jei vidutinis pasaulinis atšilimas pasieks 2 laipsnius (vis labiau tikėtinas scenarijus), Šiaurės Europa taps karščio bangų zona.

Didžiausias temperatūros šuolis numatomas ne pietuose, o regionuose, kurie nėra įpratę prie karščio. Modeliavimas parodė reikšmingą tropinių dienų skaičiaus padidėjimą:

• Airijoje – +230 proc.;

• Jungtinėje Karalystėje – +150 proc.;

• Kanadoje – +100 proc.

Tai kelia rimtą iššūkį šioms šalims, nes jų architektūra ir energetikos sistemos buvo sukurtos šilumos išsaugojimui, o ne patalpų vėsinimui.

„Mūsų tyrimas rodo, kad dauguma vėsinimo ir šildymo poreikių pokyčių įvyksta dar nepasiekus 1,5 laipsnio ribos“, – pabrėžė dr. Jesus Lisana.

Kokios bus pasekmės?

Mokslininkų teigimu, iki amžiaus vidurio beveik 3,8 mlrd. žmonių – daugiau nei 40 proc. pasaulio gyventojų – gyvens itin didelio karščio sąlygomis. Tai turės katastrofišką poveikį sveikatos priežiūros sistemoms, žemės ūkiui ir švietimui, taip pat paskatins naujas klimato migracijos bangas.

Tyrimas pagrįstas realiomis tendencijomis, kurias patvirtina statistiniai duomenys. Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos („Met Office“) duomenimis, 2025-ieji tapo karščiausiais metais per visą stebėjimų istoriją šiame regione.

Vidutinė metinė temperatūra pasiekė 10,09 laipsnio – beveik vienu laipsniu daugiau nei daugiametis vidurkis. Trys šilčiausi metai nuo 1884 m. yra 2022, 2023 ir 2025.

„Šie itin šilti metai atitinka numatomą žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikį. Žmogaus sukeltas atšilimas jau keičia Jungtinės Karalystės klimatą“, – teigė dr. Markas McCarthy iš „Met Office“.

Mokslininkai pabrėžia, kad vienintelė reali galimybė sulėtinti šį procesą – perėjimas prie tvaraus vystymosi ir nulinio anglies dioksido išmetimo siekimas.

Klimato kaitos ir rekordinių temperatūrų fone visame pasaulyje suintensyvėjo diskusijos apie geoinžineriją – didelio masto technologinę intervenciją į klimato procesus. Tai apima saulės spinduliuotės valdymą ir anglies dioksido pašalinimą iš atmosferos.

Vis dėlto mokslininkai perspėja apie nenuspėjamas tokių eksperimentų pasekmes, įskaitant staigius klimato pokyčius, geopolitinius konfliktus ir etines dilemas. Ekspertai pabrėžia, kad geoinžinerija nesprendžia pagrindinių pasaulinio atšilimo priežasčių, todėl išmetamųjų teršalų mažinimas ir perėjimas prie atsinaujinančios energijos išlieka veiksmingiausiu sprendimu.