Pasak mokslinio žurnalo „IFL Science“, pagrindinė kliūtis tikros Godzilos atsiradimui yra kvadrato ir kubo dėsnis. Jo esmė ta, kad didėjant objekto dydžiui, jo paviršiaus plotas auga kvadratu, o tūris ir masė – kubu. (Informacijos apie skaičiaus kvadratą ir kubą rasite 5 klasės matematikos vadovėlyje.)
Pavyzdžiui, jei paimsite skrynią ir padvigubinsite jos dydį, jos aukštis, ilgis ir plotis padvigubės, visų jos paviršių bendras paviršiaus plotas padidės keturis kartus, o vidinis tūris padidės aštuonis kartus.
Gyvų organizmų atveju šis dėsnis nustato tam tikras ribas, iki kokio dydžio gali užaugti gyvūnas. Viskas dėl to, kad raumenų ir kaulų, kurie laiko visą kūną, jėga priklauso nuo jų skerspjūvio ploto. Tačiau kadangi didėjant padaro dydžiui jo svoris didėja žymiai greičiau nei kaulų ir raumenų skerspjūvio plotas, tam tikru augimo momentu kaulai ir raumenys nebegalėtų išlaikyti kūno.
Pirmoji Godzila, pasirodžiusi kino ekranuose 1954 metais, buvo 50 metrų ūgio ir svėrė 20 000 tonų. Kiekviename naujame perdirbinyje jos ūgis tik didėjo. Iki to, kad šiuolaikiniuose filmuose jos ūgis siekia 318 metrų, o masė – 100 tūkst. tonų. Kaip rodo mokslas, toks padaras negalėtų ne tik judėti, bet net paprasčiausiai gyventi.
O kaip gi dinozaurai? – paklausite jūs. Felisa Smith, paleoekologijos profesorė iš Naujosios Meksikos universiteto (JAV), „Live Science“ sakė, kad didžiausi kada nors gyvenę sausumos gyvūnai iš tikrųjų svėrė apie 90 tonų (argentinozauras). O teorinis maksimumas yra apie 110 tonų. Vandenyje, kur didesniems gyvūnams judėti šiek tiek lengviau, absoliutus rekordininkas yra mėlynasis banginis, sveriantis apie 150 tonų.
Tiek argentinozauras, tiek mėlynasis banginis atrodo liliputai net prieš pirmąją Godzilą, kuri svėrė „tik“ 20 000 tonų. Ką jau kalbėti apie jos šiuolaikinius „palikuonis“.
Kvadrato ir kubo dėsnis toli gražu nėra vienintelis gyvų būtybių dydžio apribojimas. Svarbų vaidmenį atlieka medžiagų apykaita ir kiti fiziologiniai veiksniai.
Naujausi komentarai