- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Proveržis medicinoje. Lietuvos startuoliai skelbia atradę būdą ligas diagnozuoti anksčiau – sukūrė technologiją, kuria galima nustatyti ligas iš seilių mėginio.
Dar prieš dvejus metus universiteto suole sėdėjusi Austėja dabar turi unikalią idėją Lietuvai.
Medicinos genetikė įkūrė startuolį, kuris padės lietuvių ligas diagnozuoti anksčiau.
„Padaryti, jog mūsų gyvenimas būtų ne tik ilgesnis, bet ir taptų sveikas, kokybiškas, aktyvus“, – LNK Žinioms sakė „Ingenes“ bendraįkūrėja Austėja Kilikevičiūtė.
Pasak jos, ligai diagnozuoti nereikia jokios sudėtingos technologijos. Pakanka žmogaus seilių. Paštomatu į namus atsiunčiamas mėginys, kuris vėliau paštomatu iškeliauja į laboratoriją.
„Nebūtina vykti į kliniką, tiesiog reikia pasiimti seilių mėginį – iš vidinės žando pusės paimti ląstelių mėginį – ir atsiųsti į laboratoriją. Visa kita atliekame mes savo laboratorijoje. Ir tyrimo atsakymai atkeliauja suprantamu skaitmeniniu raporto pavidalu“, – aiškino A. Kilikevičiūtė.
Visas vaizdo įrašas – čia:
Laboratorijoje analizuojama DNR struktūra ir ieškoma genuose pakitusių funkcijų. Maždaug po dviejų savaičių žmogus gauna atsakymą – serga ar ne.
„Mes dar nematome simptomų, bet žinome, kad ja sirgsime ir iš anksto galime ruoštis gydymui“, – pasakojo A. Kilikevičiūtė.
Universitete gimusi idėja tobulinama – šiuo metu startuolis grynina tris pirmuosius produktus: Alzheimerio bei Parkinsono ligos ir sportininkų fizinės sveikatos problemas. Tačiau seilių mėginiai galėtų diagnozuoti bet kokią ligą.
„Šis startuolis dar ieško savo nišos, dalyvauja programoje. Šiuo metu dirbame prie kelių pagrindinių (aspektų, aut.past.). Sportininkai yra mūsų tikslinė rinka – ir ankstyvas nustatymas, tiek ir ligų, kurias reikia pirmoje stadijoje gydyti, ankstyva diagnostika“, – sakė Vilniaus universiteto ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovas Gediminas Rumšas.
Anot kūrėjų, testas ypač pasitarnautų būsimiems atletams. Paėmus seiles ir ištyrus genetiką, paaiškėtų, kurioje šakoje žmogus turi daugiausiai galimybių pasiekti sportinių aukštumų.
„Galbūt jie turi mutacijų, kurios lemia jų didesnę ištvermę, arba greitesnį atsistatymą po fizinio krūvio, tarkim, lankstumą“, – pasakojo A. Kilikevičiūtė.
Plačiau apie šią technologiją – šiame vaizdo įraše:
Būdų diagnozuoti ligas jau yra atradę kauniečiai – robotas-prototipas gali išgelbėti gyvybę, mat robotas atpažįsta insulto, infarkto ir kitų ligų požymius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Google“ sutiko mokėti už Vikipedijos turinį
„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip numato JAV technologijų milžinės sudaryti susitarimai su Europos naujienų tarnybomis. ...
-
Dirbtinis intelektas informaciniame kare: mirtinas priešas ar sidabrinė kulka?1
Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes...
-
Mirė buvęs Vilniaus pedagoginio instituto rektorius, istorikas J. Aničas5
Eidamas 95-uosius metus, birželio 19 dieną į Amžinybę iškeliavo buvęs Vilniaus pedagoginio instituto rektorius, Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, profesorius Jonas Aničas, pranešė Lietuvos edukologij...
-
Ar dirbtinis intelektas gali turėti jausmus?1
Ar dirbtinis intelektas (DI) – žmogaus kuriami kompiuteriai – gali turėti jausmus? Tai vienas pagrindinių mokslinės fantastikos elementų. Vienas korporacijos „Google“ inžinierius net nušalintas nuo darbo – korporacijo...
-
Penki mažai girdėti faktai apie dronus ir ką būtina žinoti jiems sugedus ar sulūžus
Vasara – pramogų ir švenčių lauke pikas, o smagiausioms akimirkoms įamžinti vis dažniau pasitelkiami ir fotografuojantys bei filmuojantys dronai, organizuojami dronų šviesų šou ar lenktynės. ...
-
NASA ir ESA tariasi dėl pirmojo europiečio siuntimo į Mėnulį
Europos kosmoso agentūra (ESA) ir NASA trečiadienį aptarė galimybę į Mėnulį nuskraidinti pirmąjį europietį, pasirašydamos susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ateityje tyrinėjant Žemės palydovą. ...
-
„Instagram“ stiprins jaunųjų vartotojų apsaugos priemones: bus įtraukti ir tėvai
Socialinės žiniasklaidos milžinė „Meta“ antradienį pranešė įdiegsianti daugybę priemonių, kad padidintų jaunųjų vartotojų saugumą savo platformoje „Instagram“, prisijungdama prie kitų įmonių, kurios jau ėmėsi v...
-
Suomijoje pradeda veikti sparčiausias Europoje superkompiuteris LUMI1
Pirmadienį Suomijoje pradėtas naudoti sparčiausias Europoje superkompiuteris, kuris žemyno mokslininkams bus prieinamas nuo rugsėjo, pranešė Europos Komisija. ...
-
Mokslininkai atskleidė, kaip galima įvertinti žmogaus kūrybiškumą: patikrinkite, ar esate kūrybiški1
Kūrybiškumas šiandien tampa vienu iš svarbiausių įgūdžių, galinčių apsaugoti darbuotojus nuo grėsmės, kad dėl automatizacijos ir technologijų plėtros jie gali būti išstumti iš darbo rinkos. Lietuvoje veikianti d...
-
Mirė mokslininkė I. Švedienė
Mirė mokslininkė, ilgametė buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Gamtos mokslų fakulteto Geografijos katedros dėstytoja Irutė Švedienė, sekmadienį pranešė universitetas. ...