Sukuria saugumo iliuziją

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: per didelis cukrų vartojimas yra tiesiogiai siejamas su padidėjusia antrojo tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo, dantų ėduonies ir net tam tikrų vėžio formų rizika. Ypač pavojingas pridėtinis cukrus, kurio gausu gazuotuose gėrimuose, konditerijos gaminiuose ir pusgaminiuose. PSO rekomenduoja neviršyti šešių arbatinių šaukštelių cukraus per dieną suaugusiam žmogui.

Nors saldikliai dažnai reklamuojami kaip sveikesnis pasirinkimas, naujausi tyrimai kelia klausimų dėl jų poveikio medžiagų apykaitai, žarnyno mikrobiotai ir apetitui. Kai kurie saldikliai gali skatinti insulino išsiskyrimą, trikdyti gliukozės kontrolę ar net sukelti stipresnį saldumynų poreikį.

„Kai apie cukrų žalą kalbama vis daugiau, dalis gamintojų prisitaiko prie besikeičiančių visuomenės poreikių, o kiti reaguoja gudriai – cukrų mažina, bet gaminį papildo saldikliais. Taip pat ir gamintojų visai becukrės, tačiau su saldikliais alternatyvos daro neigiamą įtaką sveikatai“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Dalis gamintojų prisitaiko prie besikeičiančių visuomenės poreikių, o kiti reaguoja gudriai – cukrų mažina, bet gaminį papildo saldikliais.

Serga cukriniu diabetu

Jau 2023 m. PSO paskelbė rekomendaciją nenaudoti becukrių saldiklių svoriui kontroliuoti ar neinfekcinių ligų rizikai mažinti. Rekomendacija taikoma visiems populiariausiems saldikliams: acesulfamui K, aspartamui, advantamui, ciklamatams, neotamui, sacharinui, sukralozei, stevijai ir jos dariniams.

2024 m. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo maždaug vienas iš devyniolikos vyrų ir viena iš šešiolikos moterų. Sergamumas antrojo tipo diabetu nuo 2001 m. padidėjo penkis kartus, o per 2014–2024 m. bendras ligonių skaičius išaugo 1,3 karto. Vaikų, sergančių diabetu, skaičius padidėjo beveik 36 proc., o suaugusiųjų – beveik 40 proc.

Šalyje didėja sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač hipertenzinėmis. 2024 m. nustatyta, kad hipertenzinėmis ligomis sirgo net kas trečias gyventojas.

Laimutė Vaidelienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip to išvengti?

SAM pateikia patarimų, kaip mažiau vartoti cukraus.

Visų pirma, patys rinkitės ir kitus šeimos narius skatinkite rinktis sveikatai palankius maisto produktus: šviežius vaisius, daržoves, viso grūdo produktus. Daugiau gamindami namuose galite sumažinti pridėtinio cukraus kiekį dvigubai, palyginti su viešojo maitinimo įstaigomis.

Antra, atkreipkite dėmesį į maisto produktų sudedamąsias dalis etiketėje. Venkite tokių terminų kaip didelės fruktozės kukurūzų sirupas, dekstrozė, maltozė ar kitų žodžių, kurių galūnė yra -ozė. Jei šie cukrūs – vieni iš pirmų trijų ingredientų, vadinasi, jų produkte yra daug. Pavyzdžiui, vietoj pomidorų padažo, kuriame paprastai labai daug pridėtinių cukrų, rinkitės pomidorų pastą ar pomidorų tyrę.

Trečia, ieškokite sveikų cukraus alternatyvų – tai uogos, vaisiai ir uogų ar vaisių tyrės. Naudokite prieskonius: cinamoną, vanilę, kardamoną, padedančius sustiprinti saldumo pojūtį.

Alternatyva: norėdami sumažinti suvartojamo cukraus, kuo dažniau valgykite nesaldų maistą – tai sumažina cukraus poreikį, be to, naudokite cinamoną, vanilę, kardamoną, padedančius sustiprinti saldumo pojūtį. / freepik.com nuotr.

Be to, vadovaukitės cukrų mažinimo strategija, kuri padės priprasti prie natūralaus skonio, – mažinkite cukrų vartojimą palaipsniui, o jūsų skonis prisitaikys maždaug per 2–4 savaites. Apskritai, stenkitės valgyti kuo daugiau nesaldžių produktų – tai padės sumažinti norą valgyti saldžiai.

Palaikykite maisto produktų gamintojus, tiekiančius produkciją be pridėtinio cukraus ar su mažesnio saldumo alternatyva. SAM rekomenduoja rinktis maisto produktus, pažymėtus simboliu „Rakto skylutė“. Tai sveikatai palankesni maisto produktai, juose – mažiau cukrų (taip pat druskos ir riebalų), palyginti su kitais tos pačios grupės maisto produktais.