Lietuviai kuria išskirtinį seifą: atsparus įsilaužimams, ugniai ir vandeniui

  • Teksto dydis:

Ar žinojote, kad seniausias rakinamos dėžės pavyzdys buvo rastas faraono Ramzio II kape XIII a. pr. Kr.? Prieš gaminant geležines skrynias, pirmieji seifai buvo daromi iš medžio, o norint apsaugoti juos nuo ugnies buvo naudojamos tokios medžiagos kaip akmuo, molis, cementas, pjuvenos ir net vanduo. Šiandien gaminami seifai kaip diena ir naktis skiriasi nuo ankstesnių. Štai pastaruosius kelerius metus vienos privačios bendrovės atstovai kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais kuria išskirtinį seifą – atsparų išlaužimui, ugniai ir vandeniui.

Rinkoje toks seifas būtų unikalus ir konkurencingas, nes užtikrintų daug savybių vienu metu. Šiuo metu rinkoje galima įsigyti tik pavienes savybes, pavyzdžiui, atsparumą ugniai ar vandeniui, užtikrinančius seifus.

Kuriamas trečios klasės saugumo seifas bus sertifikuotas pagal EN 1143–1 atsparumo įsilaužimui standartą, atsparumo ugniai EN 15659 standartą, atsparumo vandeniui, kuris leis išsaugoti viduje esantį turinį, panardinus seifą į 4 m gylį.

Technologijos tobulėja

Pirmuosius modernesnius seifus 1835 m. Anglijoje sukūrė broliai šaltkalviai Charlesas Chubbas ir Jeremiahas Chubbas. Jie užpatentavo pirmąjį įsilaužimams atsparų seifą Vulverhamptone ir įkūrė kompaniją "Chubbsafes" – šis prekės ženklas žinomas ir šiandien. Kiek vėliau, 1886 m., amerikietis Henry Brownas pagamino ugniai atsparią dėžę, skirtą įvairiems svarbiems dokumentams laikyti.

XIX a. Anglijoje prasidėjus masinei seifų gamybai, jie tapo itin populiarūs. Remiantis istoriniais duomenimis, tobulėjant seifams, tobulėjo ir seifų vagys: jie įgudo paprastas spynas išlaužti tiesiog laužtuvu ar susprogdinę spyną paraku.

Seifas atlaiko tam tikrą temperatūrą, pavyzdžiui, pusės valandos gaisro poveikį, be to, nepraleidžia į vidų vandens.

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio seifų plėšikai pradėjo naudoti deimantinius grąžtus – jais buvo galima pragręžti net betoną. Todėl seifų gamintojai į jų sienas pradėjo dėti antro pagal kietumą mineralo Žemėje – korundo.

Šiandien rinkoje seifų įvairovė labai didelė: yra baldinių, sieninių, įmontuojamų, depozitinių, skirtų viešbučiams, biurams ar ginklų saugojimui, taip pat skirtingų klasių seifų, pavyzdžiui, atsparių įsilaužimams, vandeniui ar ugnies poveikiui. Seifų techninės apsaugos priemonės tampa vis modernesnės.

Vulkaninis stiklas

Tam, kad atlaikytų aukštą temperatūrą, šiais laikais gaminamuose priešgaisriniuose seifuose naudojamos tokios medžiagos, kaip perlitas, vermikulitas ar aloksito gabalėliai. Perlitas – vulkaninis stiklas, silikatinė uoliena, kuri susidaro, kai lava išsilieja iš ugnikalnio ir labai greitai šąla. Tai nepaprastai karščiui atspari medžiaga, dėl kurios gaisro atveju seifo vidus gali išlikti vėsus, nors išorėje dega.

KTU mokslininkų kuriamas seifas – išskirtinis dėl savo daugiafunkciškumo. Kol kas rinkoje galima rasti seifų, pasižyminčių tik tam tikromis savybėmis, tarkim, atsparių ugniai ar vandeniui. Tačiau vieno, kuris būtų atsparus ir įsilaužimams, ir vandeniui, ir ugniai, – nėra.

"Atsparumą vandeniui užtikrinti nesunku – į seifo sieneles tiesiog įdedamos specialios tarpinės medžiagos. O užtikrinti atsparumą gaisrui – jau didesnis iššūkis. Rinkoje tokių seifų yra, tačiau jų konstrukcija ir specifikacija visiškai kitokia, nei mūsų kuriamo seifo. Šiuo atveju reikalingos tam tikros termoizoliacinės medžiagos", – teigia vykdomo projekto vadovas KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius Vitoldas Vaitkevičius.

Trys etapai

Lietuvoje seifai ne itin populiarūs gaminiai, vis dėlto, kai kuriems jie neišvengiamai reikalingi: seifai būtini visiems, turintiems ginklų, tarp jų ir medžiotojams, taip pat vaistinėms, saugančioms narkotinius ar psichotropinius vaistus. Seifais naudojamasi ir turint itin brangių daiktų namuose ar norint apsaugoti svarbius dokumentus įmonėse.

Nors lietuviai nedažnai įsigyja seifus, šalyje gaminamų seifų pasiūla gana didelė. Vis dėlto didžioji dauguma Lietuvoje pagaminamų seifų eksportuojami į užsienio rinkas. Todėl tikimasi, kad šiuo metu lietuvių kuriamas unikalus seifas taip pat bus paklausus už Lietuvos ribų.

Pasak KTU SAF profesoriaus, seifas buvo kuriamas trimis etapais: metalo tyrimai ir parinkimas, šiluminio srauto modeliavimas, naudojant baigtinių elementų metodą, ir medžiagų, skirtų sienutei užpildyti, sukūrimas bei parinkimas.

"Sudėtingiausias etapas susijęs su atsparumu gaisrui – tai sunkiai prognozuojamas procesas, nes medžiagos, esant aukštai temperatūrai, keičia savo savybes ir kartais elgiasi neprognozuojamai", – sako V.Vaitkevičius.

Plonesnės, bet atsparios

Projekto metu iš KTU SAF mokslininkų sukurto ypač stipraus betono pagamintas seifas, kurio sienelės yra beveik 20 proc. plonesnės negu konkuruojančių gaminių. Vadinasi, seifas yra lengvesnis, paprasčiau transportuojamas ir yra žymiai didesnis vidinis tūris.

"Gamybos procesas yra išskirtinis. Tokio seifo vidaus sienelės konfigūracija žymiai sudėtingesnė. Be to, mūsų sukurtam betono užpildui reikia daug ingredientų, tam tikros maišymo ir paruošimo technologijos. Tai kur kas sudėtingesnis procesas nei anksčiau gamintų seifų atveju", – tikina V.Vaitkevičius.

Gaminant tokį seifą reikia labai didelio tikslumo, negalima palikti jokio plyšelio. Todėl seifas atlaiko tam tikrą temperatūrą, pavyzdžiui, pusės valandos gaisro poveikį, be to, nepraleidžia į vidų vandens. Sukurta sienelė jau yra išbandyta atliekant specialų testą akredituotoje įmonėje Italijoje.

Tikimasi, kad toks seifas bus patrauklus verslui, policijai, kariuomenei, bankų sektoriui ir prekybos tinklams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip jau ir nepadegamas

taip jau ir nepadegamas portretas
O jei biski pūdros, biski rūdžių, biski margancofkės ir užlašinti glicerino?

chi - juokas

chi - juokas portretas
Ko vertas seifas, jeigu jį galima nesunkiai išnešti iš namo

Bronius

Bronius portretas
O kaip tas sedevras atsidarys?bus raktai ,ar tik su deimantiniu graztu?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių