Klaipėdos universiteto mokslininkai tirs vėgėles

Maždaug po pusantrų metų sužinosime, ar Lietuvos vandenyse dar liko vėgėlių.

Geriausia žvejyba blogu oru

Galima teigti, kad šiuo metu yra įsivyravęs visuotinis įvairių žuvų mažėjimo laikotarpis. Kuršių mariose drastiškai nyksta unguriai. Į Nemuno žemupį vis mažiau atplaukia neršti stintų, šlakių ir kitų lašišinių žuvų. Baltijos jūroje sparčiai mažėja menkių.

O kaip su vėgėlėmis? Beje, jos labai artimos menkėms – yra gėlavandenės jų giminaitės. Lietuvoje vėgėlės gyvena tiek ežeruose, tiek upėse. Jų nėra daug. Daugiau vėgėlių susirenka Nemuno žemupyje, prasidėjus migracijai prieš nerštą. 

Pats geriausias laikas gaudyti vėgėles, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 6 laipsnių. Kitas vėgėlių žvejybos ypatumas – blogas oras. Vėgėlės žvejojamos tik naktimis ir ne prie mėnulio pilnaties, bet lyjant, sningant ir esant vėjuotam orui. Tinka vienintelis žvejybos įrankis – dugninė meškerė su naktiniu slieku, varlyte ar negyva žuvimi, nes vėgėlės masalą rankioja nuo dugno.

Nuolat tiria žuvis

Klaipėdos universiteto mokslininkai iki 2019 m. gegužės atliks išsamų vėgėlių tyrimą Nemune iki Jurbarko, Jūros upėje iki Tauragės, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Tokį užsakymą jiems pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrius.

Klaipėdos universitetas jau turi žuvų išteklių tyrimų patirties. 2014-2016 m. jis tyrė praeivių ir verslinių žuvų populiacijos būklę Lietuvos vandens telkiniuose. Pagrinde buvo analizuota lašišinių žuvų, tarp jų ir šlakių populiacijos būklė Lietuvoje.

Žuvų tyrimus Klaipėdos universitete atlieka Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras. Tokių tyrimų specialistai yra Nerijus Nika, Andrius Skersonas, Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas ir Edgaras Ivanauskas. Šiandien tai vieni iš labiausiai žinomų žuvininkystės tyrėjų Vakarų Lietuvos regione.

Analizavo tinklų efektyvumą

Šiais metais, nuo pavasario Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrė ir Lietuvos vidaus vandens telkiniuose naudojamų verslinės žvejybos įrankių efektyvumą. Tyrimas turi būti baigtas šiemet iki gruodžio 20 dienos.

Šį tyrimą vykdo jau minėtas Nerijus Nika ir Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Remigijus Sakas.

Buvo analizuojami Kuršių mariose naudojami žvejybos įrankiai – traukiamasis tinklas, įvairių akių statomieji tinklaičiai, gaudyklės su selektyviniais intarpais, stambiaakės gaudyklės, nėginės, stintinės, dyglinės gaudyklės, dreifiniai tinklai, stintų tinklaičiai. Analizuoti ir kituose vandens telkiniuose naudojami žvejybos įrankiai – Nemuno žemupio  stintų žvejybos traukiami tinklai, ungurinės gaudyklės, statomi seliavų žvejybos tinklai, nėgių žvejybos bučiukai, ežeruose naudojami traukiami tinklai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių