- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maždaug po pusantrų metų sužinosime, ar Lietuvos vandenyse dar liko vėgėlių.
Geriausia žvejyba blogu oru
Galima teigti, kad šiuo metu yra įsivyravęs visuotinis įvairių žuvų mažėjimo laikotarpis. Kuršių mariose drastiškai nyksta unguriai. Į Nemuno žemupį vis mažiau atplaukia neršti stintų, šlakių ir kitų lašišinių žuvų. Baltijos jūroje sparčiai mažėja menkių.
O kaip su vėgėlėmis? Beje, jos labai artimos menkėms – yra gėlavandenės jų giminaitės. Lietuvoje vėgėlės gyvena tiek ežeruose, tiek upėse. Jų nėra daug. Daugiau vėgėlių susirenka Nemuno žemupyje, prasidėjus migracijai prieš nerštą.
Pats geriausias laikas gaudyti vėgėles, kai vandens temperatūra nukrenta žemiau 6 laipsnių. Kitas vėgėlių žvejybos ypatumas – blogas oras. Vėgėlės žvejojamos tik naktimis ir ne prie mėnulio pilnaties, bet lyjant, sningant ir esant vėjuotam orui. Tinka vienintelis žvejybos įrankis – dugninė meškerė su naktiniu slieku, varlyte ar negyva žuvimi, nes vėgėlės masalą rankioja nuo dugno.
Nuolat tiria žuvis
Klaipėdos universiteto mokslininkai iki 2019 m. gegužės atliks išsamų vėgėlių tyrimą Nemune iki Jurbarko, Jūros upėje iki Tauragės, Nemuno žemupyje ir Kuršių mariose. Tokį užsakymą jiems pateikė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrius.
Klaipėdos universitetas jau turi žuvų išteklių tyrimų patirties. 2014-2016 m. jis tyrė praeivių ir verslinių žuvų populiacijos būklę Lietuvos vandens telkiniuose. Pagrinde buvo analizuota lašišinių žuvų, tarp jų ir šlakių populiacijos būklė Lietuvoje.
Žuvų tyrimus Klaipėdos universitete atlieka Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras. Tokių tyrimų specialistai yra Nerijus Nika, Andrius Skersonas, Arvydas Švagždys, Antanas Kontautas ir Edgaras Ivanauskas. Šiandien tai vieni iš labiausiai žinomų žuvininkystės tyrėjų Vakarų Lietuvos regione.
Analizavo tinklų efektyvumą
Šiais metais, nuo pavasario Klaipėdos universiteto mokslininkai tyrė ir Lietuvos vidaus vandens telkiniuose naudojamų verslinės žvejybos įrankių efektyvumą. Tyrimas turi būti baigtas šiemet iki gruodžio 20 dienos.
Šį tyrimą vykdo jau minėtas Nerijus Nika ir Klaipėdos universiteto jaunesnysis mokslinis bendradarbis Remigijus Sakas.
Buvo analizuojami Kuršių mariose naudojami žvejybos įrankiai – traukiamasis tinklas, įvairių akių statomieji tinklaičiai, gaudyklės su selektyviniais intarpais, stambiaakės gaudyklės, nėginės, stintinės, dyglinės gaudyklės, dreifiniai tinklai, stintų tinklaičiai. Analizuoti ir kituose vandens telkiniuose naudojami žvejybos įrankiai – Nemuno žemupio stintų žvejybos traukiami tinklai, ungurinės gaudyklės, statomi seliavų žvejybos tinklai, nėgių žvejybos bučiukai, ežeruose naudojami traukiami tinklai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausias dalelių greitintuvas pasaulyje bus paleistas beprecedente galia
Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (Large Hadron Collider, LHC), kuriame atlikti eksperimentai prieš dešimt metų patvirtino Higgso (Higso) bozono egzistavimą, artimiausiu laiku turėtų būti paleistas veikti ik...
-
Mokslo pažanga: pro langą pilstytos atliekos šiandien pasitelkiamos išgauti energijai
Pirmieji tualetai ir nuotekų sistemos buvo naudojami jau prieš 4 tūkst. metų Irake, Pakistane, senovės Egipte, žinomi ir viešieji senovės romėnų tualetai. Visgi nuotekų valymas ir šio proceso progresas pasaulyje teskaičiuoja &sca...
-
Robotinis laivas be įgulos „Mayflower“ perplaukė Atlantą ir pasiekė Plimutą
Robotinis laivas be įgulos „Mayflower“, pakartojęs anglų kolonistų 1620 metų kelionę laivu „Mayflower“, ketvirtadienį pasiekė Masačusetso pakrantę. ...
-
Lietuvoje sukurtas palydovas pirmą kartą kosmose užfiksavo aukštos raiškos asmenukę2
Lietuvos mažųjų palydovų kūrėja „NanoAvionics“ pirmą kartą istorijoje kosmose mažajame palydove įmontuota kamera užfiksavo aukštos raiškos vaizdo medžiagą – aplink Žemės orbitą skriejančio palydovo asmenukę. Na...
-
„Google“ sutiko mokėti už Vikipedijos turinį1
„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip numato JAV technologijų milžinės sudaryti susitarimai su Europos naujienų tarnybomis. ...
-
Dirbtinis intelektas informaciniame kare: mirtinas priešas ar sidabrinė kulka?3
Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes...
-
Mirė buvęs Vilniaus pedagoginio instituto rektorius, istorikas J. Aničas5
Eidamas 95-uosius metus, birželio 19 dieną į Amžinybę iškeliavo buvęs Vilniaus pedagoginio instituto rektorius, Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, profesorius Jonas Aničas, pranešė Lietuvos edukologij...
-
Ar dirbtinis intelektas gali turėti jausmus?1
Ar dirbtinis intelektas (DI) – žmogaus kuriami kompiuteriai – gali turėti jausmus? Tai vienas pagrindinių mokslinės fantastikos elementų. Vienas korporacijos „Google“ inžinierius net nušalintas nuo darbo – korporacijo...
-
Penki mažai girdėti faktai apie dronus ir ką būtina žinoti jiems sugedus ar sulūžus
Vasara – pramogų ir švenčių lauke pikas, o smagiausioms akimirkoms įamžinti vis dažniau pasitelkiami ir fotografuojantys bei filmuojantys dronai, organizuojami dronų šviesų šou ar lenktynės. ...
-
NASA ir ESA tariasi dėl pirmojo europiečio siuntimo į Mėnulį
Europos kosmoso agentūra (ESA) ir NASA trečiadienį aptarė galimybę į Mėnulį nuskraidinti pirmąjį europietį, pasirašydamos susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo ateityje tyrinėjant Žemės palydovą. ...