Indonezijos ir Australijos tyrėjų Sulavesio saloje analizuoti gelsvai rudos spalvos atspaudai buvo sukurti pučiant pigmentą ant prie urvų sienų priglaustų rankų, paliekant kontūrą.
Kai kurie pirštų galiukai buvo pakoreguoti, kad atrodytų smailesni.
Norėdami išsiaiškinti, kiek metų paveikslams, tyrėjai nustatė mineralinių plutų, kurios susidarė ant meno kūrinių, amžių.
Pamačiusi naujo tyrimo rezultatus nepriklausoma paleoantropologė Genevieve von Petzinger neslėpė džiaugsmo.
Indonezijoje žinomi vieni seniausių pasaulyje urvų piešiniai.
Mokslininkai išanalizavo daugybę senovės meno pavyzdžių visoje Žemėje, įskaitant paliktas žymes ant kaulų ir akmenų, kurių amžius siekia šimtus tūkstančių metų.
Pietų Afrikoje esančioje uolienoje esantys kryžminiai žymėjimai yra maždaug 73 tūkst. metų senumo.
Naujas meno kūrinys iš pietryčių Sulavesio yra seniausias kada nors rastas ant urvų sienų.
Trafaretai taip pat atspindi sudėtingesnę uolų meno tradiciją, kuri galėjo būti bendra kultūrinė praktika, pastebėjo tyrimo autorius Maxime’as Aubertas iš Griffitho universiteto, šią savaitę žurnale „Nature“ paskelbęs tyrimą.
Mokslininkai nekantrauja suprasti, kada pirmieji žmonės išmoko kurti meną, pereidami nuo taškų ir linijų prie prasmingesnių savęs ir supančio pasaulio vaizdinių.
Šie urvų piešiniai padeda nubrėžti žmogaus kūrybiškumo aušros laiko juostą.
Kol kas neaišku, kieno rankos padarė šiuos atspaudus.
Kiti toje pačioje saloje aptikti piešiniai, įskaitant žmogaus figūrą, paukštį ir arklius primenančius gyvūnus, buvo sukurti daug vėliau, maždaug prieš 4 tūkst. metų.
Netoliese esančiose salose tikimasi rasti daugiau meno kūrinių, kurie gali būti dar senesni nei rankų atspaudai.
Būsimi tyrimai gali padėti mokslininkams suprasti, kaip šios meno tradicijos išplito visame pasaulyje ir kaip jos yra įaustos į ankstyvųjų žmonijos dienų audinį.
Naujausi komentarai