Greičiausias Europos superkompiuteris skatins DI plėtrą

Greičiausias Europos superkompiuteris skatins DI plėtrą

2025-09-05 16:25

Penktadienį Vokietijoje bus pristatytas sparčiausias Europos superkompiuteris „Jupiter“, kurio operatoriai tikisi, kad jis padės žemynui visose srityse – pradedant klimato tyrimais ir baigiant lenktynėmis dirbtinio intelekto srityje.

Greičiausias Europos superkompiuteris skatins DI plėtrą
Greičiausias Europos superkompiuteris skatins DI plėtrą / Scanpix nuotr.

Štai viskas, ką reikia žinoti apie šią sistemą, kuri gali pasigirti maždaug milijono išmaniųjų telefonų galia.

Kas gi yra tas superkompiuteris „Jupiter“?

Šis superkompiuteris, veikiantis Julicho superkompiuterių centre vakarų Vokietijoje, yra pirmasis Europoje „egzaskalės“ superkompiuteris – tai reiškia, kad jis galės atlikti mažiausiai vieną kvintilijoną (arba milijardą milijardų) skaičiavimų per sekundę.

Jungtinėse Valstijose jau yra trys tokie kompiuteriai – visais trimis naudojasi Energetikos departamentas.

„Jupiter“ yra įrengtas maždaug 3 600 kvadratinių metrų ploto – maždaug pusės futbolo aikštės dydžio centre, kuriame stovi procesorių stelažai su maždaug 24 000 DI pramonės įmonių pamėgtų „Nvidia“ mikroschemų.

Pusę 500 mln. eurų sumos, skirtos sistemai kurti ir eksploatuoti, per ateinančius kelerius metus skirs Europos Sąjunga, o likusią dalį – Vokietija.

Didžiulę jos skaičiavimo galią gali naudoti įvairių sričių mokslininkai ir įmonės, pavyzdžiui, DI modeliams mokyti.

„Jupiter“ – tai milžiniškas šuolis į priekį Europos kompiuterių našumo srityje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Julicho centro vadovas Thomas Lippertas, pridurdamas, kad šis kompiuteris yra 20 kartų galingesnis už bet kurį kitą Vokietijoje esantį kompiuterį.

Kaip jis gali padėti Europoje dalyvauti DI lenktynėse?

Th. Lipperto teigimu, „Jupiter“ yra pirmasis superkompiuteris, kuris gali būti laikomas konkurencingu tarptautinėje arenoje, apmokant dirbtinio intelekto modelius Europoje, kuri šiame sektoriuje atsilieka nuo JAV ir Kinijos.

Remiantis šių metų pradžioje paskelbta Stanfordo universiteto ataskaita, 2024 m. JAV institucijos sukūrė 40 „dėmesio vertų“ dirbtinio intelekto modelių, t. y. tokių, kurie laikomi ypač įtakingais – tuo tarpu Kinijoje tokių modelių buvo sukurta 15, o Europoje – vos trys.

„Tai didžiausia dirbtinio intelekto mašina Europoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Prancūzijos technologijų milžinės „Atos“ dukterinės įmonės „Eviden“ pažangiųjų skaičiavimų padalinio vadovas Emmanuelis Le Rouxas.

Superkompiuterį „Jupiter“ sukonstravo konsorciumas, kurį sudarė „Eviden“ ir Vokietijos įmonių grupė „ParTec“.

Barselonos superkompiuterių centro vyresnysis tyrėjas Jose Maria Cela teigė, kad naujoji sistema yra „labai svarbi“ siekiant Europoje mokyti dirbtinio intelekto modelius.

„Kuo didesnis kompiuteris, tuo geresnį dirbtinio intelekto modelį gali juo sukurti“, – naujienų agentūrai AFP paaiškino jis.

Dideli kalbos modeliai (DKM) yra mokomi pasitelkiant didžiulius kiekius teksto ir naudojami generatyvinio dirbtinio intelekto pokalbių robotuose, pavyzdžiui, bendrovės „OpenAI“ platformoje „ChatGPT“ ir „Google“ sistemoje „Gemini“.

Nepaisant to, kad „Jupiter“ yra prifarširuotas „Nvidia“ mikroschemų, jis vis dar yra labai priklausomas nuo JAV technologijų.

JAV ir Europos santykiai blogėjant, JAV technologijų sektoriaus dominavimas kelia vis didesnį susirūpinimą.

Kam dar gali būti naudojamas šis kompiuteris?

„Jupiter“ gali būti naudojamas ne tik DI modeliams mokyti, bet ir daugybei kitokių tikslų.

Mokslininkai nori juo naudodamiesi rengti išsamesnes ilgalaikes klimato prognozes, tikėdamiesi, kad jose bus galima tiksliau numatyti ekstremalių orų reiškinių, pavyzdžiui, karščio bangų, tikimybę.

E. Le Roux teigė, kad dabartiniai modeliai gali modeliuoti klimato kaitą ateinančiu dešimtmečiu.

„Mokslininkai mano, kad naudodami superkompiuterį „Jupiter“ galės kurti bent 30 metų, o pagal kai kuriuos modelius – galbūt net iki 100 metų prognozes“, – pridūrė jis.

Kiti tikisi galėsiantys tikroviškiau imituoti smegenyse vykstančius procesus ir atlikti tyrimus, kurie galėtų būti naudingi tokiose srityse, kaip vaistų nuo įvairių susirgimų, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos kūrimas.

Be to, jis gali būti naudojamas moksliniams tyrimams, susijusiems su perėjimu prie kitų energijos išteklių, pavyzdžiui, kuriant oro srautų aplink vėjo turbinas modelius, kad būtų galima optimizuoti jų konstrukciją.

Ar „Jupiter“ naudoja daug energijos?

Taip – remiantis skaičiavimais, kompiuteriui „Jupiter“ vidutiniškai reikės apie 11 megavatų energijos – tiek, kiek sunaudoja tūkstančiai namų arba nedidelė pramonės įmonė.

Tačiau jo operatoriai tvirtina, kad iš visų sparčiausių kompiuterinių sistemų pasaulyje „Jupiter“ energiją naudoja taupiausiai.

Julicho centro teigimu, jame įdiegta naujausia ir efektyviausiai energiją vartojanti įranga, sumontuotos vandens aušinimo sistemos, o perteklinė šiluma bus naudojama netoliese esantiems pastatams šildyti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų