Kai kurie žmonės patiria klausos haliucinacijas, kurių neįmanoma atskirti nuo tikros muzikos klausymosi.
Nors neuromokslas padarė milžinišką pažangą, siekiant suprasti, kaip veikia žmogaus protas, šis organas tebėra labirintas, kupinas medicininių mįslių – svarbiausia jų – haliucinacijos.
Viena geriausiai žinomų haliucinacijų yra vadinamoji fantominė galūnė, kai smegenys ir toliau jaučia pojūčius iš amputuotos galūnės, beje, šis fantominis reiškinys gali paveikti ir kitas jusles.
Pavyzdžiui, yra Charleso Bonneto sindromas (CBS), pavadintas pagal XVIII a. šveicarų gamtininką, kuris dėl regos praradimo patirdavo regėjimo haliucinacijas.
Tas pats pasakytina ir apie klausą, kai muzikinės haliucinacijos pasireiškia dainomis, kurios skamba taip pat tikroviškai, kaip muzika per radiją.
Ši būklė taip pat vadinama klausos CBS arba Oliverio Sackso sindromu, pavadintu pagal neurologą, kuris apie tai daug rašė.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Neurology“, šis reiškinys nagrinėjamas išsamiau, siekiant nustatyti pagrindines prielaidas apie šią būklę.
Mokslininkai iš Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės išanalizavo 80 asmenų, patyrusių muzikines haliucinacijas, duomenis.
Dalyviai užpildė muzikinių haliucinacijų klausimyną ir jiems buvo atlikti neurovaizdinimo tyrimai, klausos testai bei elektroencefalogramos.
Tyrimo dalyvių vidutinis amžius siekė 65 metus, jų simptomai apėmė psichikos sutrikimus, klausos praradimą ir struktūrinius neurologinius pažeidimus.
Nors patirtys skyrėsi, autoriai nustatė keletą mįslingų tendencijų.
Pavyzdžiui, asmenys, turintys asimetrinį klausos praradimą, paprastai girdėdavo šias fantomines melodijas tarsi skambančias išorėje, o dauguma kitų manė, kad muzika kyla iš jų pačių proto.
Jie taip pat nustatė, kad didžioji dauguma dainų buvo senesnės, o ne naujesnės muzikos pavyzdžiai.
Viena teorijų, ypač susijusi su klausos praradimu, teigia, kad klausos žievė „nuobodžiauja“ – ir kadangi jos užduotis yra apdoroti garsą, ji pradeda iš žmogaus atminties iškelti muziką.
Anot tyrėjų, tai savotiškas suvokimo išlaisvinimas, kurio metu mūsų atminties sistemose saugomi nebūtini duomenys gali „prasiveržti“ ir „patekti“ į sąmonę dėl patologinių procesų, kurie sutrikdo slopinimo mechanizmus.
Naujausi komentarai