„OpenAI“ organizacija paskelbė, kad per artimiausias savaites tokį žymėjimą pradės taikyti Europos Sąjungos vartotojams. Jis bus naudojamas visuose „ChatGPT“ ir „Codex“ planuose, nors gali būti taikomas ne visiems modeliams ir ne visų tipų atsakymams.
Svarbu suprasti, kad tai nėra paslėptas simbolis, papildomas tarpas ar tekstas, kurį būtų galima pamatyti įjungus dokumento formatavimo ženklus. „OpenAI“ sukurta technologija vadinasi „textGrain“. Generuojant tekstą, sistema subtiliai koreguoja žodžių ir jų dalių pasirinkimą. Vienas pasirinktas žodis nieko neparodo, tačiau ilgesniame tekste susidaro statistinis raštas, kurį gali atpažinti specialus detektorius.
Ką tai reiškia praktiškai?
Jei ilgesnį „ChatGPT“ atsakymą nukopijuosite ir nepakeistą tekstą įkelsite į „LinkedIn“, „Facebook“, interneto svetainę ar pasiūlymą klientui, šis signalas keliaus kartu su tekstu. Socialiniame tinkle dar neatsiras automatinis užrašas, kad tekstas sukurtas su „ChatGPT“. Skaitytojas vandens ženklo nematys, o viešas įrankis, kuriame bet kas galėtų patikrinti tekstą, kol kas nebus prieinamas. Pradžioje detektoriumi galės naudotis tik atrinkti tyrėjai ir ekspertinės organizacijos.
Be to, tai nėra neklystantis dirbtinio intelekto melo detektorius. Trumpus įrašus, matematinius atsakymus ar stipriai redaguotą bei išverstą tekstą atpažinti daug sunkiau. „OpenAI“ bandymuose pakeitus dešimtadalį ilgesnio teksto žodžių sinonimais, aptikimo rodiklis sumažėja nuo 92 proc. iki 66 proc.
Dar svarbiau – aptiktas ženklas neparodo, kiek darbo atliko žmogus. Galbūt dirbtinis intelektas parašė visą tekstą, o gal žmogus pats parengė mintis, faktus ir argumentus, kuriuos „ChatGPT“ padėjo aiškiau suformuluoti. Ženklas neatskleidžia vartotojo vardo, paskyros, užklausų ar pokalbio istorijos. Jis neįrodo, kam priklauso tekstas ir nepasako, ar pateikta informacija yra teisinga. O jei ženklo nepavyko aptikti, tai dar nereiškia, kad tekstą tikrai parašė žmogus.
Kodėl tai daroma?
Nuo 2026 m. rugpjūčio ES taikomi dirbtinio intelekto akto skaidrumo reikalavimai. Generatyvinio dirbtinio intelekto kūrėjai turi pasirūpinti, kad jų sistemų kuriamas turinys būtų pažymėtas mašininiu būdu ir galėtų būti atpažintas kaip sugeneruotas ar pakeistas dirbtiniu intelektu.
Ar dabar prie kiekvieno „LinkedIn“, „Facebook“ bei „Instagram“ įrašo reikės rašyti, kad tai yra sukurti su dirbtiniu intelektu? Ne. Paprastam dirbtinio intelekto padedamam įrašui automatinė prieiga viešai prisipažinti neatsiranda. Griežtesnis reikalavimas taikomas tada, kai dirbtiniu intelektu sugeneruotas tekstas profesionaliai publikuojamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais, pavyzdžiui, apie politiką, visuomenės sveikatą ar kitus įvykius, ir kai nėra atlikta prasminga žmogaus peržiūra ar redakcinė kontrolė.
Praktiniai patarimai nesikeičia
Nenaudokite „ChatGPT“ kaip padėjėjo, kuris turi parašyti už jus, kai rašote iš asmeninės paskyros. Automatizuojant darbinę paskyrą tai yra logiška, ypač nuolatos reikia pristatinėti produktus ar paskyras. Asmeniškai naudokite dirbtinį intelektą kaip redaktorių ar bendradarbį. Pateikite savo faktus, poziciją ir patirtį, patikrinkite informaciją, perrašykite tekstą savo balsu ir prisiimkite atsakomybę už galutinį rezultatą. Darykite tai ne tam, kad paslėptumėte vandens ženklą, o tam, kad tekstas iš tiesų būtų jūsų.
Nauja technologija gali parodyti, kad prie teksto prisidėjo dirbtinis intelektas. Tačiau esminė problema yra tai, ar žmogus tame tekste apskritai turėjo ką gero pasakyti. Kurkite, pasitelkite įrankius, bet nepamirškite, kad galite pasitelkti ir savo galvą.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)