Vaizdinys, įstrigęs vaikystėje
Tyrėjų teigimu, jų pasiektas proveržis gali pakeisti miestų apšvietimo, turizmo ir tvaraus dizaino sprendimus, praneša „Euronews“.
Šių tyrimų ištakos slypi genų redagavimo technologijoje. Augalai pradėjo skleisti švelnią natūralią šviesą, kai mokslininkams pavyko į jų ląsteles perkelti jonvabalių ir bioliuminescencinių grybų genus.
Metodas jau sėkmingai pritaikytas daugiau kaip 20 rūšių, įskaitant orchidėjas, saulėgrąžas ir chrizantemas.
„Gimiau ir augau kaime. Mano šeima gyveno nepasiturinčiai, tad vakarais negalėjau sau leisti įmantresnių pramogų nei sūpuotis hamake senelio bambukų giraitėje. Tuo metu jonvabaliai dažnai nutūpdavo man ant rankų“, – prisiminimais dalijasi biotechnologijų bendrovės „Magicpen Bio“ įkūrėjas ir Kinijos žemės ūkio universiteto mokslininkas dr. Li Renhanas.
Matyt, jau tada šis natūralios šviesos vaizdinys įstrigo jo galvoje kaip galimybė.
Įvairovė atskleidžia galimybes
Jau po kurio laiko, studijuodamas genų redagavimą Kinijos žemės ūkio universitete, L. Renhanas pradėjo tyrinėti, ar tuos pačius biologinius mechanizmus būtų įmanoma pritaikyti augalams.
„Norėjome perkelti gyvų organizmų, pavyzdžiui, jonvabalių genus į augalus, kad ir jie galėtų švytėti naktį. Siekiame pritaikyti šią technologiją kultūriniam turizmui ir nakties ekonomikai. Įsivaizduokite slėnį, pilną tamsoje švytinčių augalų – tai būtų tarsi Žemėje įsikūnijęs „Avataro“ pasaulis“, – vaizdžiai kalba mokslininkas.
Švytintys augalai neseniai buvo viešai pademonstruoti vadinamajame Kinijos Silicio slėnyje – Zhongguancun technologijų centre vykusiame forume, kur tyrėjai pristatė eksperimentinius egzempliorius, skleidžiančius matomą šviesą be išorinio energijos šaltinio.
Jau pasiekta bioliuminescencinių augalų įvairovė ir gausa leidžia apželdinti parką, sodą ar didelį sklypą augalais, kurie atrodo tarsi iš pasakos. Tokios teritorijos taptų ir papildomais lankytojų traukos taškais.
Siekiame pritaikyti šią technologiją kultūriniam turizmui ir nakties ekonomikai.
Taikoma ir gydymui
Pasak L. Renhano, tyrėjų sėkmingai pritaikytos technologijos potencialas gerokai pranoksta estetiką. Bioliuminescenciniai augalai galėtų apšviesti įvairias viešąsias erdves, naudodami tik įprastas maistines medžiagas – trąšas ir vandenį.
Mokslininkas pabrėžia, kad tokių augalų sistema yra itin efektyvi, gali padėti mažinti energijos sąnaudas ir emisijas.
Vis dėlto jų tikslas – ne pakeisti viešąjį apšvietimą, o, veikiau, tapti papildomu šaltiniu, suteikiančiu šviesos tam tikrose zonose ir kartu pasiūlančiu iki šiol neregėtą patirtį.
Be to, švytintiems augalams pritaikyti metodai jau padeda mokslininkams stebėti, kaip ligos vystosi ląstelių lygiu, o tai prisideda prie spartesnio vaistų kūrimo ir efektyvesnio anksčiau sunkiai įveikiamų ligų gydymo.
Genų redagavimas taip pat taikomas žemės ūkyje, pavyzdžiui, modifikuojant ryžių genus, kad jie būtų atsparesni įvairiems kenkėjams ir taip prisidėtų prie pasaulio maisto saugumo. Tačiau ryžiai kol kas tamsoje nešvyti.
Garsioji pirmtakė – petunija
* Kinijos mokslininkų pasiekimai nėra naujovė.
* Švytinčių augalų bumas prasidėjo 2024 m., išpopuliarėjus vadinamajai „Firefly Petunia“.
* Tai yra pirmasis pasaulyje komerciškai prieinamas savaime švytintis augalas, sukurtas JAV biotechnologijų įmonės „Light Bio“.
* Genetiškai modifikuota petunija naktį skleidžia žalsvą šviesą – švytėjimas atsiranda dėl į augalą įterptų bioliuminescencinių grybų genų.
Naujausi komentarai