Astronomai užfiksavo galingiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą

Mokslininkai nurodė, kad sprogimo šaltinis buvo juodoji skylė, esanti galaktikų spiečiuje už 390 mln. šviesmečių nuo mūsų planetos, sakoma straipsnyje, paskelbtame žurnale „Astrophysical Journal“.

Sprogimo būta tokio galingo, kad jis aplinkiniame įkaitusių dujų debesyje paliko „kraterį“, kurio skersmuo yra 15 kartų didesnis už 15 Paukščių Tako galaktikos, sakė šios studijos pagrindinė autorė Simona Giacintucci (Simona Džačintuči), dirbanti Vašingtone veikiančioje Karinio laivyno tyrimų laboratorijoje.

Šis sprogimas buvo penkiskart galingesnis už ankstesnį rekordininką.

Tačiau jis buvo ne tik milžiniško masto, bet ir nepaprastai lėtas.

“Tai vyko labai lėtai – tarsi sulėtintas sprogimas, vykęs šimtus milijonų metų“, – aiškino straipsnio bendraautorė Melanie Johnston-Hollitt (Melani Džonston-Holit), Australijoje esančio Curtino (Kertino) universiteto profesorė.

Astronomai šį įvykį užfiksavo vykdydami tyrimus NASA kosminiu teleskopu „Chandra X-Ray Observatory“ (Čandros rentgeno observatorija), taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) kosminiu teleskopu „XMM-Newton“ ir antžeminiais teleskopais. Sprogimo pėdsakų buvo aptikta tiriant Gyvatnešio žvaigždyne esantį telkinį, kurį sudaro tūkstančiai galaktikų.

Supermasyviosios juodosios skylės paprastai aptinkamos galaktikų centruose. Šie dariniai ne vien ryja bet kokią aplinkinę medžiagą – neretai iš jų apylinkių išlekia galingi medžiagos ir energijos srautai.

Pirmųjų užuominų apie milžinišką sprogimą buvo gauta 2016 metais. Analizuojant Chandros teleskopų padarytas Gyvatnešio žvaigždyno srities nuotraukas buvo pastebėta neįprastas išlenktas pavidalas, bet mokslininkai iš pradžių atmetė išsiveržimo prielaidą, apskaičiavę, kokio energijos kiekio būtų reikėję, kad dujų debesyje susidarytų tokio dydžio tuštuma.

Du kosminiai teleskopai ir tyrimai radioteleskopais Australijoje ir Indijoje patvirtino, kad kad šis išlenktas pavidalas iš tikrųjų yra tuštumos dalis.

Tyrimų „radijo [diapazone] atitinka rentgeno [tyrimus] kaip ranka pirštinę“, sakoma NASA Goddardo (Godardo) kosminių skrydžių centro Merilande tyrėjo Maximo Markevitchiaus (Maksimo Markevičiaus), vieno iš studijos bendraautorių, pranešime.

„Tai lemiamas argumentas, sakantis mums, kad šioje vietoje iš tikrųjų įvyko beprecedentis išsiveržimas“, – pridūrė jis.

Manoma, kad šis išsiveržimas dabar jau pasibaigęs, nes jokių dujų srautų, šiuo metu besiveržiančių iš juodosios skylės, nepastebėta.

Vis dėlto reikia vykdyti tolesnius stebėjimus kitais elektromagnetinių spindulių diapazonais, kad būtų galima geriau suprasti šį įvykį, nurodė tyrėjai.