Archeologai atrado šventyklą dievui, garbintam nudiriant odą aukoms

Rasta įrodymų, kad dvasininkai rituališkai aukodavo žmones ant vieno iš dviejų apvalių šventyklos altorių, o tada ant kito nudirdavo jiems odas ir jomis apsisiausdavo, sakoma Meksikos Nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto pareiškime.

Istorikai jau seniai žinojo, kad Šipetoteką, kurio vardas reiškia „mūsų apdriskęs valdovas“, garbino daugybė žmonių centrinėje ir vakarinėje Meksikos dalyse, taip pat – Meksikos įlankos pakrantėse.

Tačiau naujasis atradimas tarp griuvėsių Ndačchiano-Tehuakano archeologinių kasinėjimų vietovėje centrinėje Pueblos valstijoje žymi pirmą kartą, kai rasta šiam dievui skirta šventykla, nurodė institutas.

Tarp toje vietoje rastų dalykų yra trys akmeninės Šipetoteko, kuris taip pat yra gyvenimo, mirties ir atgimimo dievas, skulptūros: dvi galvos, pavaizduotos be odos, ir torsas, kurio nugaros dalyje yra ženklų, reiškiančių dievo nešiojamas paaukotas odas.

„Kalbant apie skulptūrą, tai labai gražus pavyzdys. Ji maždaug 80 cm aukščio, su skyle pilve, į kurią, kaip nurodo istoriniai šaltiniai, būdavo įstatomas žalias akmuo „jam atgaivinti“ per ceremonijas“, – sakė projekto vyriausioji archeologė Noemi Castillo Tejero (Noemi Kastiljo Techero).

Kaukolių skulptūros yra maždaug 70 cm aukščio.

Šventykla turėjo būti naudojama nuo maždaug 1000 metų iki maždaug 1260-ųjų, nurodė institutas. Ispanų užkariavimas Meksikoje prasidėjo 1519 metais, atvykus konkistadorui Hernanui Cortesui (Hernanui Kortesui).

Pasak instituto, Šipetotekas buvo vienas svarbiausių dievų Meksikoje iki ispanų atvykimo. Jo garbinimo ceremonijos pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „nešioti nudirtojo odą“.

Aukojami žmonės būdavo nužudomi per gladiatoriškas kovas arba nušaunami strėlėmis. Tada šlovinant Šipetoteką jiems būdavo nudiriama oda.

Vėliau odos būdavo užkasamos prie altorių.

Priešais minėtus du altorius Ndačchiano-Tehuakano archeologinių kasinėjimų vietovėje buvo aptiktos dvi žemių pilnos duobės.