2014 m. birželio 1 d. kosminė pasaulio pabaiga neįvyks

Astronomai paneigė žiniasklaidoje vėl atgijusią apokaliptinę pseudohipotezę apie tai, kad 2014-ųjų birželio 1 d. Saulės sistemą, taigi, ir Žemę, ištiks kosminė katastrofa – ji susidurs su didžiuliu greičiu atskriejančiu tarpžvaigždiniu rūgšties debesimi. Tokią prognozę dar 2005 m. suformulavo tūlas astrofizikas iš Kembridžo Albertas Šervinskis (Albert Schervinsky).

"Tai neturi nieko bendra su realybe, - naujienų agentūrai "Ria.ru" tvirtina Maskvos valstybinio universiteto Šternbergo astronomijos instituto astronomas Georgijus Rudnickis. – Saulės apylinkėse tokių debesų nėra. Saulės sistema išsidėsčiusi tarp spiralinių Paukščių Tako galaktikos "rankovių", o rūgštingi molekuliniai debesys, kaip ir apskritai didžioji dalis galaktinių dujų, būna būtent tose "rankovėse". Net jei toks debesis atsidurtų prie Saulės sistemos, mes be specialios įrangos nieko nepastebėtume."

Dar prieš 8 metus amerikiečių kažkoks astrofizikas A. Šervinskis pareiškė, kad rentgeno spindulių teleskopas "Čandra" aptiko mūsų galaktikos centre glūdinčios supermasyvios juodosios skylės išsviestą "rūgštingą debesį", kurio skersmuo – apie 16 mln. km. Tada buvo paskelbta, kad tas debesis artėja prie Žemės greičiu, artimu šviesos greičiui. Žemę debesis neva turėtų pasiekti 2014-ųjų birželio 1 d. Tada bus sunaikinta visa Saulės sistema. O NASA visą informaciją, anot A. Šervinskio, kruopščiai slepia.

Rusų astronomas G. Rudnickis primena, kad A. Šervinskio pranašystės pirmą kartą viešumoje pasirodė 2005 m. rugsėjo 12 d., kai jo apokaliptinę teoriją publikavo abejotinos reputacijos tinklalapis "Weekly World News". Spaudoje šis veikėjas netruko virsti "britų astrofiziku", mat darbavęsis Kembridžo mieste, o toks yra ir Masačiusetso valstijoje (JAV).

Anot G. Rudnickio, realiausia, kad astrofizikas A. Šervinskis apskritai yra išgalvotas, kadangi nė vienoje mokslinių astrofizikos straipsnių bazėje tokio autoriaus rasti nepavyko. G. Rudnickis pabrėžia, kad nors tarpžvaigždinius galaktikos debesis iš tiesų gali sudaryti sudėtingos molekulės (pvz., acto rūgšties molekulės), tokių debesų tankis būna nepaprastai mažas, o tarpplanetinės erdvės atžvilgiu toks tankis prilyginamas vakuumui.

Be to, iki šiol nė vienam teleskopui nepavyko vieno šviesmečio spinduliu aplink Žemę aptikti jokio 16 mln. km skersmens objekto.