- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Tautų remtame pasaulio lyderių susitikime dėl pražūtingų globalinio atšilimo ir rūšių nykimo padarinių stabdymo pirmadienį būta daug pažadų, bet mažai skirtų pinigų.
Virtualiame Vienos planetos aukščiausiojo lygio susitikime („One Planet Summit“), kurį organizavo Prancūzija bendradarbiaudama su JT ir Pasaulio banku, daugiau kaip 50 valstybių parėmė planą pasiekti, kad saugomos teritorijos užimtų 30 proc. planetos sausumos ir vandenynų.
Inciatyva „30-30“ galėtų tapti kertiniu akmeniu susitikimui dėl bioįvairovės Kunminge Kinijoje, kuris pernai buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Nors Pekinas naujos datos dar nepaskelbė, su organizavimu susiję šaltiniai sako, kad susitikimas tikriausiai įvyks spalio pradžioje.
„Iki šiol naikiname savo planetą, piktnaudžiaujame ja, tarsi turėtume atsarginę“, – vaizdo ryšiu iš Niujorko Paryžiaus susitikimui sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Nuodijame orą, žemę ir vandenį, verčiame į savo vandenynus plastiką. O dabar gamta smogia atgal“, – sakė jis ir kaip pavyzdį paminėjo COVID-19 krizę.
Kol kas pastangos globaliu mastu atkurti gamtą įspūdingai žlunga.
Planetoje tik šeštą kartą per pusę milijardo metų vyksta masinis rūšių nykimas, mano dauguma mokslininkų. Tokio reiškinio metu rūšys nyksta nuo 100 iki 1 000 kartų sparčiau nei normaliais laikotarpiais.
Svarbioje JT 2019 metų ataskaitoje įspėjama, kad grėsmė yra iškilusi milijonui rūšių – maždaug aštuntadaliui visų rūšių – pirmiausia dėl buveinių nykimo ir vis augančio žmonijos apetito.
Klimato kaitos poveikis tik neseniai tapo akivaizdus.
Kas šešias sekundes iškertamas ar išdeginamas maždaug futbolo aikštės dydžio senų atogrąžų miškų plotas.
Virtinė bioįvairovės tikslų, kuriuos prieš dešimtmetį išsikėlė pasaulio valstybės, nebuvo pasiekti, pažymėjo A. Guterresas.
Pavojus iškilęs švariam orui, geriamajam vandeniui ir sveikoms ekosistemoms, nuo kurių priklauso mūsų rūšies – ir daugumos kitų rūšių – išlikimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Švedijos zoologijos sode teko užmigdyti tigrę, užsikrėtusią koronavirusu2
Švedijos vakaruose esančio Boroso miesto zoologijos sode koronavirusu užsikrėtė tigrė Nastasja ir keli liūtai. Tai antradienį pranešė televizijos kanalas SVT. ...
-
Kankorėžių derlius aižomas šalia Kauno
Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas. Surinkti kankorėžiai jau keliauja į šalia Kauno esančią Dubravos regioninio padalinio medelyno kankorėžių aižyklą, kurioje aižant bus ...
-
Botsvanoje vėl mįslingai gaišta drambliai2
Praėjus tik keliems mėnesiams po masinio dramblių gaišimo garsiajame Okavango deltos gamtos rojuje, Botsvanos žinybos vėl aiškinasi mįslingą storaodžių kritimą. „Iki šiol mes buvome informuoti apie penkias maitas, kurias ap...
-
O. Pikul-Jasaitienė neteko mylimo augintinio: pataria būti atidiems13
„Tokį išdidų gražuolį džentelmeną Bondą atsiminsiu visą savo gyvenimą. Po 19 metų, praleistų kartu, jis paliko mus. Siamukai yra ilgaamžiai katinai! Pats geriausias pasaulyje katinas!“ – feisbuke rašo viza...
-
Įsigijote jau suaugusį augintinį: kaip su juo užmegzti ryšį?
Visuomenėje susiformavęs stereotipas rinktis jauną, mažą, dar nesubrendusį gyvūną. O apie suaugusio augintinio įsigijimą ar jo pasiėmimą iš prieglaudos pasvarsto retas. Visgi jei esate tarp pastarųjų, prieš atsivesdami jau subrendus...
-
Kelintą sapną sapnuoja Lietuvos zoologijos sode miegantys gyvūnai?1
Sausio 25 dieną Lietuvoje minime pusiaužiemį. Šią dieną visų senovės lietuvių žvilgsniai buvo nukreipti į barsuko urvą, nes būtent jis apspręsdavo, ar ilgai dar teks laukti pavasario. ...
-
Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims2
Aplinkos ministerija ruošiasi didžiausiam iki šiol Lietuvoje įgyvendinamam užtvankos demontavimo projektui – šią vasarą bus griaunama Salantų užtvanka. Salanto upėje atsilaisvins 46 km migracijos kelias saugomoms žuvų rū&s...
-
Hidrologė: ledų sangrūdos upėse turėtų praeiti be potvynių
Lietuvos upėse pradėjus formuotis ledų sangrūdoms, hidrologė sako, kad jos, pagal esamas prognozes, turėtų praeiti ramiai ir potvynių nesukelti. ...
-
Gatvių barstymas: kokią žalą daro gamtai?18
Jei seniau kelininkams dažniausiai priekaištauta, kad žiema ir vėl atėjo netikėtai, dabar vis dažniau diskutuojama, kad druskos ir smėlio mišinys žalingas gamtai. ...
-
Suskaičiavo, kiek ir kokių vandens paukščių žiemoja Kaune3
Ornitologai suskaičiavo, kiek paukščių žiemoja ties Kauno vandens telkiniais. Šiemet skaičiuoti sparnuočius buvo lengviau, mat dalį nejudančių vandens telkinių užtraukė ledas, dauguma paukščių apsistojo Nemuno ir Neries pakra...