Tyrėjai: didžiausi Grenlandijos ledynai gali ištirpti greičiau nei prognozuota

Iki 2000 metų pagrindiniai veiksniai, lėmę jūros lygio kilimą, buvo tirpstantys mažesni ledynai ir šylančio vandenynų vandens išsiplėtimas.

Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius Grenlandijos ir Antarktidos skydinių ledynų tirpsmo indėlis į šį procesą pranoko visus kitus veiksnius.

Grupė tyrėjų, dirbančių Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje, išanalizavo istorines nuotraukas ir įvairius kitus duomenis, kad apskaičiuotų, kiek ledo per XX amžių buvo prarasta iš Grenlandijoje esančių Ilulisato (Jakobshauno), Kangerlusuako ir Helheimo ledynų.

Jie nustatė, kad Ilulisato ledynas nuo 1880 iki 2012 metų prarado daugiau kaip 1,5 trln. tonų ledo. Kangerlusuako ledyne nuo 1900 iki 2012 metų ledo kiekis sumažėjo 1,4 trln. tonų, o Helheimo - 31 mlrd. tonų.

Pasak tyrėjų, šis ištirpusio ledo kiekis jau pakėlė pasaulinio vandenyno lygį daugiau kaip aštuoniais milimetrais.

Danijos technikos universiteto tyrėjas Shfaqatas Abbasas Khanas sakė, kad nuotraukos, padarytos prieš atsirandant palydovų technologijoms, tapo viena iš priemonių, padedančių įvertinti ledo tūrio sumažėjimą per pastarąjį šimtmetį.

"Istoriniuose matavimuose, atliktuose XIX ir XX amžiuje, gali glūdėti svarbios informacijos, galinčios reikšmingai pagerinti mūsų ateities prognozes", – naujienų agentūrai AFP sakė mokslininkas.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC), pagrindinis Jungtinių Tautų patariamasis organas šiuo klausimu, prognozavo, kad iki 2100 metų visi šaltiniai pasaulio vandenyno lygį pakels 30–110 centimetrų, priklausomai nuo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Kaip rodo IPCC scenarijus RCP8.5, grindžiamas prielaida, kad atmosferos tarša išliks didelė ir kad XXI šimtmetyje nebus imtasi jokių priemonių išmetamo anglies dvideginio kiekiui mažinti, pasaulio klimatas atšils daugiau kaip trimis Celsijaus laipsniais, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Modeliai, pagrįsti RCP8.5 scenarijumi, leidžia manyti, kad trijų minėtų didelių ledynų tirpsmas iki 2100 metų pakels jūros lygį 9,1–14,9 mm, sakoma antradienį paskelbtoje studijoje.

Tačiau straipsnyje, paskelbtame žurnale "Nature Communications", atkreipiamas dėmesys, jog pildantis didelės taršos scenarijui klimato atšilimas buvo keturiskart didesnis, palyginus su padėtimi XX amžiuje, kai minimų trijų Grenlandijos ledynų tirpsmas pakėlė jūros lygį aštuoniais milimetrais.

"Blogiausio atvejo scenarijus nepakankamai įvertintas. Ledo tirpsmas gali būti 3–4 kartus didesnis negu iki šiol prognozuota trims ledynams, aptariamiems šioje studijoje", - pabrėžė Sh. A. Khanas.

Rugsėjį žurnale "Nature" paskelbtame viename straipsnyje sakoma, jog jeigu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nemažės, Grenlandijos ledynai per šį šimtmetį praras apie 36 trln. tonų. Tai lemtų pasaulinio vandenyno lygio pakilimą apie 10 centimetrų