Štai Panevėžio rajone šeimininkas penktadienį turėjo ir kitų darbų – esą tvarte užšalo vanduo. Paukščiai jam svarbiau, o šuo – tik šuo. Grandinė, anot jo, nėra kančia.
„Nieko, duodi kaulų, mėsos. Žinoma, gal ir šalta, nes aptvaras nieko nesušildys. 100 metų gyvena ir tegul kenčia, patarnauja žmogui“, – kalbėjo vyras.
Nors šuns dubuo buvo tuščias, šeimininkas tikino, kad gyvūnui viskas gerai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Štai dar vienoje sodyboje yra net trys pririšti šunys.
„Gal ir kenčia, net nežinau“, – sakė panevėžietė.
Moteris tvirtino, jog girdėjusi, kad grandines planuojama uždrausti, tačiau su voljerais neskuba.
Gyvūnų gerovės specialistai savo ruožtu teigė, jog metas baigti su viduramžiškomis šunų laikymo sąlygomis.
„Mes negalime remtis žmonių sąmoningumu, nes jo labai dažnai nėra. Dėl to būtinas gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas“, – aiškino „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė Karina Guliajeva.
Mes negalime remtis žmonių sąmoningumu, nes jo labai dažnai nėra.
Teisinis draudimas, grandine ar virve rišti šunis prie būdos, galėtų išgelbėti lauke laikomų gyvūnų fizinę ir psichinę sveikatą.
Su rišamų šunų luošinimais veterinarai susiduria nuolat – nuo žaizdų kakle iki gyvūnų savižalos.
„Kai pagalvoji, kad dabar lauke 20 laipsnių šalčio ir gyvūnai ten, norisi pačiam tas virves kirpti. Bent suteiksime galimybę gyvūnui judėti, kas jam yra fiziologiškai reikalinga“, – pabrėžė veterinarijos gydytojas Paulius Morkūnas.
Peticiją dėl įstatymo pataisos jau pasirašė apie 12 tūkst. gyventojų, o prisijungti kviečiama iki šių metų spalio.
(be temos)
(be temos)
(be temos)