„Nuo senų laikų tokios snieguotos žiemos buvo laikomos baltuoju badu, tačiau šios situacijos nereikėtų per daug dramatizuoti. Stambieji kanopiniai žvėrys žiemą maitinasi daugiau šakeliniu maistu, puikiai randa reikalingų mineralų ūkininkų pasėtuose žiemkenčių laukuose. Esant puriai sniego dangai, papildomas maitinimas tikrai nėra būtinas, nes žvėreliai sugeba atsikapstyti ir pasiekti pašarą“, – pasakojo Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Dovidas Songaila.
Situacija tampa sudėtingesnė, kai sniego danga pasidaro kieta. Smulkesni žvėrys, tokie kaip stirnos ar nedideli šernai, miške tampa tarsi įkaitai.
„Tuomet papildomas maitinimas pasidaro naudingas. Tačiau reikia nepamiršti, kad kanopinių žvėrių populiacija Lietuvoje yra labai didelė – viršijame daugiau nei 250 tūkstančių individų, todėl fiziškai visus išmaitinti būtų labai sudėtinga“, – teigė D. Songaila.
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas gyvenantiems vienkiemiuose pataria, pamačius sužalotą gyvūną, jį pamaitinti, tačiau reikia nepamiršti, kad gyvūnas gali priprasti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mes, kaip medžiotojai, daugiau atliekame ne gyvūnų šėrimą, o gyvūnų viliojimą, kad atitrauktume juos nuo miškų ūkio kultūrų ir žemės ūkio pasėlių, jog ūkininkai ir miškų savininkai patirtų kuo mažesnę žalą“, – pastebėjo jis.
„Gubernijos“ medžiotojų klubo vadovas Linas Petraitis atkreipia dėmesį, kad maitinti žvėrelius galima grūdais, cukriniais runkeliais, bet ne namų maisto likučiais.
„Mes, medžiotojai, pilsime kviečius, pamaišytus su žirniais. Tai bus skirta pagrinde stirnoms, nes jų daugiausia ir joms šiuo metu sunkiausia. Ateina ir elniai, jeigu ateis šernai – pamaitinsime ir juos, taip pat paukščius“, – teigė L. Petraitis.
Medžiotojas atvirauja, kad tokią praktiką pradėjo prieš 30 metų – nuo to laiko visada maitina žvėrelius, nepaisydamas oro sąlygų. Ypač kai šalta, tenka važiuoti dažniau.
„Tai nėra tik primaitinimas – tai ir viliojimas, kad galėtume atlikti gyvūnų atranką – gyvūno, kurį reikia sumedžioti. Tai nereiškia, kad papylėme kviečių ir kas pirmas galvą iškišo – tas ir krito. Esame sotūs ir pilnai viskuo apsirūpinę. Bet darome atranką, kad būtų gera banda, kad būtų geri ragai. Prie viliojimo vietos tą padaryti yra žymiai lengviau. Šerti per daug nereikia, bet reikia palaikyti vietą, kad jie žinotų, kur reikia ateiti. Šiandien pamaitinsime – rytoj jau nebereikės važiuoti“, – aiškino jis.
(be temos)