Socialiniuose tinkluose, įvairiose šunų, kačių augintojų grupėse neretai pasigirsta diskusijų, kuriose nuolat keliamas tas pats klausimas – pirkau šuniuką, tačiau atvykęs į naujus namus jis susirgo. Ar veisėjas, pardavėjas turi prisiimti atsakomybę? Koks skirtumas tarp gyvūno su kilmės dokumentais ir be jų?
Apžiūri keliskart
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) atstovė Aurelija Staskevičienė tvirtina, kad veislyne gimę šuniukai iki pirmos kelionės pas savo šeimininkus ne kartą apsilanko pas veterinarijos gydytojus. Pašnekovės teigimu, čipuojant, t. y. įvedant poodinę mikroschemą, veterinarijos gydytojas apžiūri vadą, įvertina šuniukų sveikatą.
Be to, mažyliai ne kartą vežami pas veterinarijos specialistus, nes turi gauti vaistų nuo vidaus parazitų, privalomuosius skiepus, sveikatos pasą.
A. Staskevičienė taip pat paaiškina, kad šunų mylėtojų klubo įgalioti atstovai (veisėjas būtinai registruoja savo veiklą klube, o klubas suteikia veisėjui teisę veisti šunis ir padeda atlikti įvairius formalumus) apžiūri ir įvertina visą vadą, būtinai atkreipdami dėmesį į šuniukų sveikatą, įmitimą, bendrą būklę ir kt.
Labai svarbūs dokumentai, anot pašnekovės, yra LKD Šunų veisimo nuostatai ir LKD Šunų veisimo nuostatų priedai – jų privalo laikytis visi šunų veisėjai. Visa ši informacija viešai prieinama LKD tinklapyje.
Užduokite klausimus
Pašnekovė būsimam šuniuko šeimininkui rekomenduoja atkreipti dėmesį į Veisimo nuostatų priedus, kuriuose išvardyti privalomieji tyrimai tam tikroms šunų veislėms.
Šuniuko pirkėjai turėtų į juos įsigilinti, iš anksto užduoti rūpimus klausimus veisėjui.
Tie klausimai turėtų skambėti taip: kokie ir kada atlikti sveikatos tyrimai? Kokie tyrimų rezultatai? Kaip teisėjai šuniukų tėvus vertino parodose?
„Pirmus būtinus tyrimus, susijusius su paveldimais susirgimais, LKD veisiamiems šunims pradėjo taikyti nuo 1996 m. (klubo sąnarių displazijos tyrimai), vėliau pradėti atlikti privalomieji alkūnės sąnarių displazijos, kitų susirgimų (širdies, akių ir kt.) tyrimai.
Prieš išlydėdamas šuniuką į naujus namus atsakingas veisėjas dažniausiai pasiūlo pasirašyti šuniuko perdavimo sutartį. Tą sutartį, bendru sutarimu, veisėjui neprieštaraujant, šuniuko pirkėjas gali papildyti jam svarbiais punktais“, – dėsto A. Staskevičienė.
Ne veisliniai
Taigi, pirkdami šuniuką iš veislyno, galite būti tikri, kad mažylio tėvai dalyvavo parodose, kur buvo įvertintas jų temperamentas, elgesys ir, žinoma, išvaizda, veislės atitikimas. Be to, prieš susilaukiant palikuonių, patikrinama ir jų sveikata.
Pirkdami šuniuką iš daugintojų – rizikuojate.
Pirmiausia, daugintojų šuniukai neturi jokių kilmės dokumentų. Galbūt jie ir panašūs į tam tikros šunų veislės atstovus, bet tai nėra veisliniai šunys. Būtina suprasti, kad išduodama šuniuko sveikatos pažyma (skiepų knygelė) nėra kilmės dokumentas.
Lietuvos kinologijos ekspertai primena, kad daugyklų šuniukai neatitinka veislės standarto, netiriami dėl paveldimų ligų, jų tėvai ne visada žinomi.
„Dažniausiai auginami antisanitarinėmis sąlygomis, neskiepijami, nesirūpinama kokybiška mityba, dažnai ir neženklinami poodine mikroschema. Nesupažindinami su žmonėmis, gyvūnais, pasaulio įvairove – daugykla neturi laiko ir noro užsiimti socializacija. Daugyklų šuneliai gali turėti įgimtų sveikatos ir elgsenos sutrikimų“, – tikina patyrę kinologai.
Iš anksto užduokite rūpimus klausimus veisėjui. Jie turėtų skambėti taip: kokie ir kada atlikti sveikatos tyrimai? Kokie tyrimų rezultatai? Kaip teisėjai šuniukų tėvus vertino parodose?
Nežiūrėkite pro pirštus
LKD atstovai taip pat pažymi, kad daugintojai dažnai laiko keletą šunų veislių. Šuniukus siūlo dažnai, vienu metu gali turėti keletą vadų.
Pardavėjai taip pat akcentuoja gerą kainą, bet nepasirašo šuniuko pirkimo–pardavimo sutarties. Veikdami šešėlyje, nemoka mokesčių.
Jų verslas nelegalus, todėl slepia savo duomenis (šuniuką atveža į sutartą vietą).
Dar vienas signalas, kad bendraujate su daugintojais, yra tai, kad jie vengia parodyti, kokiomis sąlygomis auginami šuniukai, neparodo šuniukų tėvų.
Kinologijos ekspertai skatina nesirinkti tokių pardavėjų.
Tuo metu atsakingas veisėjas domisi, į kokius namus pateks ir kokiomis sąlygomis gyvens jo išveistas gyvūnas. Šuniukus parduoda iš savo namų, parodo šuniukų mamą, suteikia daug informacijos apie veislę ir vadą.
Jie taip pat noriai bendrauja su naujaisiais šeimininkais, negaili patarimų. Parduodamas šuniuką, veisėjas atiduoda naujiesiems savininkams gyvūno kilmės dokumentus, pasirašo su jais pirkimo–pardavimo sutartį. Kviečia bendrauti ir ateityje, domisi, kaip gyvena jo išveistas šuo.
(be temos)
(be temos)