- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinė jūrų biologijos grupė sugebėjo pirmą kartą užfiksuoti itin retos ir paslaptingos rūšies banginį. Sunku patikėti, tačiau šių banginių rūšis atrasta tik 2003 m. lapkričio 20 d., o mokslininkai iki šiol nežino, kiek jų gali plaukioti mūsų planetos vandenynuose.
"Tai – pirmi neginčijami Omuros banginių (lot. - Balaenoptera omurai) egzistavimo įrodymai ir išsamus jų gyvenimo natūralioje aplinkoje aprašymas, - pareiškė tyrimams prie Madagaskaro krantų vadovavęs Salvatore Cerchio.
Biologai stebėjo 44 banginių grupių stebėjimus. Jiems pavyko paimti 18-os suaugusių individų odos mėginių. Taip Omuros banginių, dar vadinamų nykštukiniais finvalais, egzistavimas galutinai buvo įrodytas atlikus genetinę mėginių analizę.
"Daugybę metų žinojome tik menkas teorines šių banginių egzistavimo galimybes – neturėjome jokių įrodymų, - pabrėžia tyrimo autorius. – Šie banginiai gyvena atokiuose regionuose, o pastebėti juos jūroje labai sunku, nes jie yra maži – jų kūno ilgis siekia tik 10-11 metrų. Be to, jie nešvirkščia fontanų."
S. Cerchio teigimu, iki šiol viskas, kas iki šiol buvo žinoma apie šios rūšies banginius, buvo fragmentinė informacija, gauta iš XX a. 8-ojo dešimtmečio japonų mokslininkų ekspedicijos prie Saliamono ir Kokoso salų Ramiajame vandenyne. 2011 m. gauta informacijos, kad Omuros banginių gali būti prie Madagaskaro, ir mokslininkų grupė ryžosi jų ieškoti. Dvejus metus trukęs darbas
vainikuotas lūkesčius viršijusiais rezultatais, kurie publikuoti žurnale "Royal Society Open Science".
O štai taip šie paslaptingi gyvūnai atrodo savo gimtojoje stichijoje:
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...