- Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – viena tų šalių, kurios paukščiais tikrai rūpinasi ir imasi priemonių, kad jie būtų saugomi, sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Lietuva – viena tų šalių, kurios paukščiais tikrai rūpinasi ir imasi priemonių, kad jie būtų saugomi, sako Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis. „Deja, paukščiai, migruodami į Pietų Europą ar Šiaurės Afriką, susiduria su ne tokiais draugiškais žmonėmis. Kai kuriose šalyse jie labai gaudomi, be apribojimų šaudomi. Taigi mes galime imtis labai rimtų priemonių, bet paukščiai žūva migracijos metu“, – pabrėžia jis.
Vis dėlto, kaip pastebi ornitologas, atsiranda ir daugėja paukščių, kurių anksčiau Lietuvoje visai nebuvo: „Pastaraisiais metais gausėja didžiųjų baltųjų garnių. [...] Įdomi rūšis, iki šiol plintanti iš šiaurės, yra gulbė giesmininkė. Jų skaičius taip pat didėja. Dar viena nepaprastai graži pietų rūšis – bitininkas.“
– Pone Pranaiti, britų mokslininkų pateikta statistika kelia nerimą ir priverčia susimąstyti. Teigiama, kad per 30 metų paukščių Europoje sumažėjo 421 mln. Ar ir Lietuvoje jų mažėja?
– Be abejo, paukščių mažėja ir Lietuvoje, nors gal ne taip, kaip Jungtinėje Karalystėje.
– Kokių rūšių mažėja?
– Pačių įvairiausių. Žuvinto rezervate paukščių apskaitas vykdome nuo 1960 m. ir matome gana liūdnus rezultatus. Paukščių labai mažėja ne tik už Žuvinte. Beveik visoje Lietuvoje ypač mažėja tų rūšių, kurios buvo gerai prisitaikiusios prie kultūrinio agrolandšafto, todėl, pasikeitus sąlygoms, nebegali išgyventi.
– Ar yra tokių rūšių, kurios per tuos 30 metų Lietuvoje apskritai išnyko?
– Visiškai išnykusių rūšių nėra, bet kai kurių skaičius labai sumažėjo. Viena kažkada įprastų rūšių, kurios beveik nebeliko, – didžioji kuolinga. Anksčiau jų buvo galima aptikti daugelyje Rytų Lietuvos žemapelkių, vidurio Lietuvos aukštapelkėse. Beveik visai neliko kažkada Dzūkijoje, Pietų ir Rytų Lietuvoje buvusių žalvarnių.
– O gal yra rūšių, kurios nenyksta, prisitaiko?
– Pastaraisiais metais gausėja didžiųjų baltųjų garnių. Antroje vasaros pusėje jų būna tikrai gausu, o paskutinius stebime dar dabar. Įdomi rūšis, iki šiol plintanti iš šiaurės, yra gulbė giesmininkė. Jų skaičius taip pat didėja. Dar viena nepaprastai graži pietų rūšis – bitininkas. Prieš 10–20 metų buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad šių rūšių galima būtų aptikti Lietuvoje. Taigi vienos paukščių rūšys plinta, kitos nyksta, tačiau bendra tendencija nėra gera.
– Kokie veiksniai labiausiai kenkia paukščiams?
– Labai daug priklauso nuo pakitusios aplinkos. Pažiūrėkite, kaip pasikeitė mūsų agrolandšaftas: Lietuvoje mažėja pievų, nes jos dažniausiai ariamos, o javų ar kitų grūdinių kultūrų laukuose paukščių rūšinė sudėtis, deja, visai kita ir nepalyginti skurdesnė negu natūraliose ar pusiau natūraliose pievose, kaip kad buvo prieš kelis dešimtmečius.
Dar viena labai negera tendencija, susijusi su mūsų požiūriu į ekologiją ir noru naudoti kuo mažiau iškastinio kuro, ta, kad daugelyje Europos labai plačiai auginami kukurūzai, kaip biokuras ar šiaip techninė kultūra. Deja, tokios rūšys, kaip rapsai, kukurūzai, daugeliui paukščių yra tiesiog dykumos. Jeigu jos pakeičia anksčiau augusias pievas ar intensyviai eksploatuojamos kitų kultūrų laukuose, situacija tampa labai negera.
– Taip pat mokslininkai sako, kad reikšmingas paukščių sumažėjimas gali neigiamai paveikti žmonių visuomenę.
– Jungtinė Karalystė, ko gero, viena iš nedaugelio valstybių, kuri kaip gyvenimo kokybės indikatorių yra įsivedusi suvestinį paukščių įvairovės skaičių. Juk mes turime tokį psichologinį poreikį matyti paukščius, jausti juos. Galų gale paukštis – puikus aplinkos indikatorius, rodantis, kiek ekologiškai ir biologiškai įvairi mūsų gamta ir aplinka. Taigi, kai kalbame apie tai, kad mažėja ar daugėja paukščių, mes kalbame apie paprastą dalyką – mūsų pačių gyvenimo lygis arba prastėja, arba nors kiek gerėja.
– Mūsų laidos klausytojas sako, kad seniai nebemato tetervinų, kuosų, kurapkų.
– Tai būtent tos rūšys, kurios labai stipriai nyksta visoje Lietuvoje. Daugiausia kurapkos nyksta dėl pasikeitusių žemės ūkio technologijų. Pastaraisiais metais žolė nebedžiovinama – tik su visais vabalėliais, sraigutėmis susukama į ritinius, todėl paukščiams, kaip kad kurapkoms ar tetervinams, nebelieka jokios galimybės išsimaitinti. Pempės ir kiti atviro agrolandšafto paukščiai labiausiai ir nyksta dėl pasikeitusios aplinkos.
– Gamtininkai sako, kad labai svarbu ne tik saugoti paukščių buveines, bet būtina ir teisinė apsauga. Kokia padėtis Lietuvoje šiuo atveju?
– Mes priklausome toms šalims, kurios paukščiais tikrai rūpinasi. Deja, paukščiai, migruodami į Pietų Europą ar Šiaurės Afriką, susiduria su ne tokiais draugiškais žmonėmis. Kai kuriose šalyse jie labai gaudomi, be apribojimų šaudomi. Taigi čia, Lietuvoje, mes galime imtis labai rimtų priemonių, bet paukščiai žūva migracijos metu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo Žolinių leidžiama medžioti kai kuriuos laukinius gyvūnus ir paukščius2
Nuo Žolinių, rugpjūčio 15 dienos, prasideda briedžių, tauriųjų elnių patinų, taip pat ir paukščių medžioklės sezonas, informavo Aplinkos ministerija. ...
-
Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų pėdsakai9
Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų (Homo stultus) pėdsakai. Kaip praneša Kuršių nerijos nacionalinis parkas, ši rūšis yra gimininga protingajam žmogui (Homo sapiens), tačiau pasižymi žemu...
-
Šveicarijoje netrukus ištirps šimtmečius vieną kalnų perėją dengęs ledas1
Storas ledo sluoksnis, šimtmečius dengęs vieną kalnų perėją Šveicarijoje, per kelias ateinančias savaites visiškai ištirps, ketvirtadienį paskelbė vietos slidinėjimo kurortas. ...
-
Aplinkosaugininkai suskaičiavo didžiuosius kormoranus
Aplinkosaugininkai suskaičiavo per 9 tūkst. Lietuvoje perinčių didžiųjų kormoranų porų. Šie paukščiai įsikūrę 9 įvairaus dydžio kolonijose, kurių didžiausia – Juodkrantėje. Čia didieji kormoranai pradėjo perėti prie&sca...
-
Šiomis naktimis pakelkite akis į dangų – laukia įspūdingi vaizdai1
Prasideda nuostabus laikotarpis – gražūs vaizdai mūsų padangėje. Prasideda perseidų meteorų lietus ir truks kelias dienas. Meteoritų pikas prognozuojamas dar šią savaitę. Kas tai per reiškinys ir kada geriausia ieškoti mete...
-
Mokslininkai: dėl taršos lietaus vanduo niekur pasaulyje nebėra saugus gerti žmonėms2
Lietaus vanduo niekur mūsų planetoje nebėra saugus gerti, nes toksiškų cheminių medžiagų PFAS kiekis jame viršija nustatytą naujausią saugią normą, sakoma naujoje studijoje, paskelbtoje Stokholmo universiteto mokslininkų. ...
-
VDU Botanikos sode žiedais apsipylė šimtai hortenzijų krūmų3
Nuo 2014 metų kaupiamoje hortenzijų kolekcijoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune žiedais apsipylė šimtai krūmų: hortenzijų mylėtojai čia gali pasigrožėti ir susipažinti su 116 įvairių hortenzijų veislių ir daugia...
-
PSO smerkia smurtą prieš primatus dėl beždžionių raupų baimės2
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pabrėžė, kad beždžionių raupų protrūkiai nesusiję su beždžionėmis, Brazilijoje pasirodžius pranešimų apie virtinę išpuolių prieš primatus. ...
-
G. Adomaitytė: Palaimos sodas – tai ne stilistika, o būsena
„Palaimos sodas – tai mano asmeninė erdvė, laisvalaikis, gyvenimo būdas“, – teigia Giedrė Adomaitytė, apie gyvenimą gamtos apsuptyje svajojusi nuo tada, kai Kauno rajone nuomojosi namo dalį. Ši įspūdinga augalų karalija...
-
Per išskirtinę gelbėjimo operaciją nugaišo baltasis banginis, kuris buvo įstrigęs Senoje
Prancūzijos šiaurėje Senos upėje ilgiau kaip savaitę įstrigęs baltasis banginis nugaišo per gelbėjimo operaciją, trečiadienį pranešė vietos pareigūnai. ...