Net žadą atima tūkstantiniai paukščių spiečiai pamaryje. Vieni sparnuočiai kyla virš pievų, kiti jas nugulę. Nemuno deltą paukščiai ne šiaip yra pamėgę.

„Seklus vanduo – tai galima nemažai maisto rasti, bet ir labai geros sąlygos nakvynei, nes vandens paukščiai nakvoja vandenyje, ten saugiau, plėšrūnai neprieina. Todėl Nemuno delta sutraukia labai didelius paukščių būrius – gulbes, žąsis, po truputį atsiranda ir ančių, tilvikiniai paukščiai vėliau pasirodo“, – kalbėjo ornitologas Vytautas Eigirdas.

Įprastai pavasarinė paukščių migracija prasideda vasario antroje pusėje ar kovą. Bet kaip yra šiemet – sunku net ornitologams pasakyti.

„Čia, manau, dabar jau susimaišė. Dalis liko žiemoti, nes tos žiemos beveik nebuvo, bet dalis jau skrenda arčiau perėjimo vietų, nes laikas artėja“, – šnekėjo V. Eigirdas.

LNK stop kadras.

Paukščių karalystėje gyvenantys žmonės sako, kad anksčiau tokie pulkai apie pavasarį pranešdavo. Dabar esą ir gamtoje, ir paukščių gyvenime viskas susipainiojo.

„Sausio mėnesį, kai šiltas metas buvo, aš čia mažai būnu, bet tada net keista būdavo, kad tie paukščiai tokiu laiku praskrenda – vienas būrys, kitas. Nebeina suprasti tos gamtos. Rožių pumpurai, šilauogių pumpurai skleidžiasi“, – aiškino Jūratė Davidauskienė iš Užlieknių kaimo.

J. Davidauskienė, paklausta, ar paukščiai nebesupranta, atsakė: „Ir paukščiai, ir mes patys nebesuprantam, ar čia pavasaris, ar ruduo, ar žiema yra.“

Kad paukščiai pagal orus gyvena, rodo prie jų pritvirtinti žiedai.

„Kai kurios žąsys, pavyzdžiui, pilkosios, buvo nuskridusios iki Lenkijos, Vokietijos, bet pamatė – žiemos nėra, ir grįžo arčiau savo perėjimo vietų. Toks blaškymasis normalus netolimiems migrantams, kadangi gulbei ar žąsiai nuskristi iki Lenkijos, Vokietijos užtenka dienos. Tai jie ir stebi tuos orų pasikeitimus“, – kalbėjo V. Eigirdas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bet ir tolimi migrantai netikėtai pasielgė.

„Buvo šiemet stebėtos netgi trys paukščių rūšys, kurios anksčiau žiemą Lietuvoje nebuvo stebėtos. Tai jūrinis ėjikas, kukutis, kuris išvis turėtų Afrikoje žiemoti, ir juodkrūtis bėgikas. Taigi užregistruotos net trys naujos Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšys“, – kalbėjo ornitologas.

Dėl neįprastos žiemos kai kurie sparnuočiai jau ir arčiau perimviečių traukia.

„Pilkąsias žąsis jau dabar stebėjau poromis, jos ties nendrynais vaikšto. Būna net tokių atvejų, kad net žiemos vidury pilkosios žąsys pradeda lizdus krauti“, – sakė V. Eigirdas.

Beveik neįmanoma suskaičiuoti, kiek paukščių Nemuno deltoje. Pasak ornitologų, galėtų būti dešimtys tūkstančių. Didžiausi būriai – žąsų ir gulbių giesmininkių.

„Tie būriai, kuriuos matome, turėtų skristi gana nemažus atstumus, ta migracija išvalo nuo ligų, silpnesnių paukščių. Kadangi žiemų nebūna, silpnesni lieka, gali ligos pradėti plisti. Visokių niuansų. Daug diskusijų vyksta, bet ta klimato kaita niekam naudos nepriduoda“, – nurodė V. Eigirdas.

Nors gandrų sugrįžtuvės minimos kovo pabaigoje, jau įprasta, kad ir jie anksčiau grįžta – kai kurie net mėnesiu. Paukščių gausybę pamaryje galima stebėti iki gegužės pabaigos.