Apie klimato ekstremalėjimą, sausras ir šalnas kalbėjo Vilniaus universiteto Klimato kaitos grupės mokslininkas Justinas Kilpys.

– Šylant klimatui Žemėje, iš esmės beveik visuose regionuose stebimas klimato ekstremalėjimas. Ką jis reiškia? Tai reiškia, kad trumpam laikotarpiui, per 5–7 dienas, per 2 savaites, įvyksta staigūs orų pokyčiai, ir nors turime vidurkį aukštesnį už normą, iš tiesų vidurkis savyje gali slėpti labai didelius svyravimus. Tarkime, vieną savaitę labai šalta, o kitą savaitę – labai šilta.

– Pagal stebėjimus – dabar gegužės mėnesio pradžia. Kiek ji šaltesnė ir kiek vidutiniškai nutolusi nuo vidutinių daugiamečių normų?

– Gegužės pirmas dešimtadalis buvo 4 laipsniais žemesnis už daugiametį vidurkį, ir tai yra iš tiesų daug. Panašu, kad turėsime pirmą šaltesnį mėnesį negu vidutinė daugiametė – po maždaug pusantrų metų pertraukos. 2024 metais visi mėnesiai buvo šiltesni už normą, ir dabar – pirmas mėnuo po ilgo laikotarpio, kai turime vėsesnį už normą.

– Pagal tokią šaltą gegužę galbūt galėtume bandyti spėti ir dėl vasaros pradžios. Ar tai reiškia, kad ir birželis gali būti bent jau kažkiek vėsesnis nei įprastai?

– Ne, iš tiesų gegužės pradžia, pusė šaltos gegužės – nieko negali pasakyti apie vasarą. Tą patį galima pajusti iš praėjusio balandžio – jis buvo gerokai šiltesnis, trečias pagal šiltumą, ir po tokio šilto mėnesio turime labai šaltą gegužę, nors tikrai taip neatrodė balandžio mėnesį. Tikrai negalima tiksliai pasakyti, kokia bus birželio pradžia ir kokia bus vasara.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ši gegužė ne tik vėsi, bet turime ir šalnas. Kai kurios iš jų tampa stichinėmis, kada jos vienaip ar kitaip naikina derlių, gal paveikia ir kitus augalus. Kiek tokios stichinės šalnos, bent dalyje Lietuvos, dar galėtų tęstis ir kaip tai rimtai gali paveikti augalus?

– Šalnos tikrai buvo labai intensyvios, ir kai kuriuose Lietuvos regionuose temperatūra buvo nukritusi iki labai žemų reikšmių. Tikėtina, kad šalnos dar bus penktadienio naktį ir šeštadienio rytą, o vėliau, panašu, kad nebebus jau tokių šalnų. Daugiausia didžiausią žalą padaro, be abejo, žydintiems augalams, kurie žydėjo per pastarąsias dvi savaites. Tiems augalams bus padaryta didžiausia žala.

– Kaip jūs sakote apie klimato ekstremalėjimą, tad jeigu mūsų regione yra taip vėsu, galbūt kažkur kitur, atvirkščiai, yra per karšta? Ir galbūt kažkas leipsta nuo neįprastų karščių?

– Jeigu pažiūrėtume į Europos žemėlapį, tai dabar Vakarų ir Pietų Europoje yra šilčiau už normą, o Rytų Europoje turime šaltą gegužės pradžią, ir šalčiausia šiuo metu yra Ukrainoje. Tai – taip, šiuo metu Europa yra padalinta į dvi dalis: vakarinė dalis yra šiltesnė, o rytinė – šaltesnė. Bet tai nieko nepasako apie šiuos metus.

Iš tiesų tokių situacijų pasitaiko gan dažnai. Taip yra nulemta atmosferos cirkuliacijos ir oro masės. Pas mus ji yra tikrai iš Arkties, Šiaurės, ir ji vėsi, bet būna ir atvirkščiai – būna laikotarpių, kai Šiaurės ir Rytų Europa būna šiltesnė už Vakarų ar net Viduržemio jūros regiono.

– Kalbant apie vėsą ir šalnas, tikriausiai reiktų nepamiršti pakalbėti ir apie sausrą. Kol kas ji yra fiksuojama tik keliuose rajonuos – Šakių ir Alytaus. Dalyje Alytaus rajono seniūnijoje – jau ir pavojinga sausra. Ką rodo tokios ankstyvos sausros ir ar tai negalėtų būti įžanga į kur kas pavojingesnę sausrą vasaros laikotarpiu?

– Pavasarinės sausros jau tampa norma. Ypač tai labai pastebime balandžio mėnesį. Tą rodo visi matavimai beveik visuose Lietuvos regionuose, kad balandį kritulių mažėja, ir vis dažniau kiekvieną pavasarį turime ankstyvą sausrą. Šiais metais sausringos sąlygos tęsiasi 2 mėnesius – nuo kovo mėnesio. Yra iškritę 60–70 proc. kritulių, kiek turėtų turėtų normaliai iškristi per šiuos du mėnesius.

Nors stichinės sausros dabar yra fiksuojamos Šakių ir Alytaus regione, bet daugelyje Lietuvos regionų yra sausringos sąlygos. Turime sudėtinį pavojingą reiškinį, kai yra sausros, kurios taip pat neprideda gyvybės žemės ūkio kultūrai, ir turime intensyvias šalnas, kurios tikrai gali šiais metais lemti mažesnį derlių. O kai kuriems, ypač uogų, daržovių, vaismedžių augintojams, gali būti, kad derlius apskritai bus mažas, arba jo gali net nebūti.