- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
-
Įvairovė: miške turi būti nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie tampa namais įvairiausioms gyvybės formoms.
Tiek jaunos, tiek senos pušys gamtoje atlieka svarbią funkciją: miško gyventojams ir augalams jos gali parūpinti ne tik prieglobstį, bet ir maisto. Tačiau dėl plataus šios medienos naudojimo pušys kertamos labai anksti, taip keliant grėsmę miškų biologinei įvairovei.
Miške turi būti visko – nuo medžio daigų iki nebežaliuojančių senolių, kurie, virtę stuobriais ar virtuoliais, tęsia nesibaigiantį gyvybės ratą.
Dėl dažnų kirtimų medžių amžių įvairovės lieka vis mažiau. Palyginti su 2011–2015 m., nuo 2016 m. iki 2018 m. Europoje iškirsti miškų plotai padidėjo 49 proc. Lietuvos pušynų plotas, palyginti su 2003 m., sumažėjo 1,2 tūkst. ha, o pačios pušys kertamos nesulaukusios net 100 metų.
Dažniausiai paprastosios pušys gyvena iki 300–400 metų, tačiau gali sulaukti net ir 600 metų. Medžio gyvavimo trukmė priklauso nuo aplinkos, visas jo gyvenimo ciklas yra svarbus paukščiams, vabalams, grybams ir daugeliui kitų miško organizmų. Jei šis medis yra gyvūno prieglobstis, jo nukirtimas reiškia, kad gyvūnui teks persikelti į kitą aplinką, prie kurios jam gali būti per sunku prisitaikyti, – taip nyksta bioįvairovė.
Medžio gyvenimas./ E. Plytnikaitės nuotr.
300–400 metų sulaukusios pušys gali pasirodyti nereikalingos, tačiau jos atlieka svarbią funkciją miškui – jose tiesiog verda vabalų gyvenimas. Deja, tokio amžiaus pušys Lietuvoje sulaukia gana retai.
„Kiekviena pušies stadija yra labai svarbi miškui, jo gyvūnams ir augalams. Net ir jauniausios pušys gali parūpinti maisto tokiems gyvūnams kaip briedžiai – pušaičių ūgliai yra jų žiemos maistas. 300–400 metų sulaukusios pušys gali pasirodyti nereikalingos, tačiau jos atlieka svarbią funkciją miškui – jose tiesiog verda vabalų gyvenimas. Deja, tokio amžiaus pušys Lietuvoje sulaukia gana retai“, – sako nevyriausybinės organizacijos „Sengirės fondo“ bendraįkūrėjas režisierius Mindaugas Survila.
„150–200 metų pušys patinka juodosioms meletoms, kurios kiekvienais metais kala naujus uoksus aukštai medžiuose. Tam, kad meleta įsirengtų savo būstą, medžio skersmuo krūtinės aukštyje turi būti ne mažiau 50 cm. Neretai tokių medžių šerdis jau būna paveikta pušinės kempinės, tai labai palengvina paukščio darbą. Tokių pušų viršūnes lizdams sukti pasirenka ereliai žuvininkai ar jūriniai ereliai“, – pasakoja fondo bendraįkūrėjas, gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.
Juodoji Meleta./ V. Knyvos nuotr.
Brandžiose 250–300 metų pušyse atsiranda vis daugiau uoksų. Genių seniau iškaltus uoksus perėti renkasi lututės, jie tampa namais ir voverėms, kiaunėms, antims klykuolėms, didiesiems dančiasnapiams, uldukams, kitiems sparnuočiams. Laisvus uoksus užima medunešių bičių šeimynos. Pušies amžiui artėjant link 300 metų, ji apmiršta, formuojasi atskira daugeliui rūšių gyvybiškai svarbi negyva mediena ant gyvų medžių.
Senose nudžiūvusiose pušyse randama į Raudonąją knygą įrašytų vabalų: didysis sprakšis, pušinis plokščiavabalis, šneiderio kirmvabalis ir ūsuotis dailidė. Vabalų lervų kuriamos galerijos yra tarsi šiltnamiai daugeliui grybų, kurie, savo ruožtu, pritraukia jais besimaitinančius organizmus – taip auga mitybos grandinė.
Uralinių pelėdų lizdams puikiai tinka 350 metų pušys – stuobriai. Ant jų taip pat galima aptikti kempininių grybų ir jais mintančių vabzdžių. Sena pušis dėl vabalų ir jų lervų gausos yra šventinis pietų stalas geniams.
400 metų sulaukę medžiai virtuoliai taip pat yra natūrali miško gyvavimo dalis. Negyvas medis, prabuvęs dar tiek pat ar net daugiau metų nei būdamas gyvas, veikiamas mediena mintančių grybų ir kitų skaidytojų, grįžta į dirvožemį augalams prieinamomis maisto medžiagomis.
„Sengirės fondas“ – nevyriausybinė organizacija, siekianti išsaugoti senuosius Lietuvos miškus, išskirtinai svarbius biologinei įvairovei išsaugoti ir klimato kaitos padariniams sumažinti, – sengirėms, atviroms žmonėms lankytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT: patvirtinta dar 20 paukščių gripo atvejų laukiniams paukščiams
Paukščių gripas patvirtintas dar 20-čiai laukinių paukščių, penktadienį pranešė Valstybinė ir maisto veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Kanados rytuose miško gaisras privertė evakuoti 16 000 žmonių
Kanados Atlanto vandenyno pakrantėje gaisrui apgadinus apie 200 pastatų ir privertus evakuoti 16 000 gyventojų, Naujosios Škotijos premjeras paprašė žmonių neiti į miškus ir vengti bet kokios veiklos, galinčios sukelti daugiau gais...
-
Kelionė su augintiniu – kaip užtikrinti jo saugumą ir komfortą?
Prasidėjus šiltajam sezonui, augintinius turintys žmonės leidžiasi į savaitgalio ar atostogų keliones su keturkojais draugais. Kad ši patirtis būtų maloni ir džiuginanti, tokią kelionę reikia kruopščiai suplanuoti – gyv...
-
Vasarą saugomų teritorijų lankytojų centrai dirbs ir savaitgaliais
Šią vasarą nacionalinių bei regioninių parko lankytojų centrai dirbs ir savaitgaliais. ...
-
Venecijos policija tiria, kodėl pažaliavo Didžiojo kanalo vanduo5
Venecijos policija tiria sekmadienį garsiajame miesto Didžiajame kanale atsiradusios fosforescencinės žalios spalvos skysčio dėmės šaltinį. ...
-
Meteorologai: naktį užfiksuotos stichinės šalnos2
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį registruotos stichinės šalnos, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kovotojai su klimato kaita žada sukilimą31
Jie plikomis rankomis prisiklijuoja prie asfalto, paralyžiuoja eismą milijoniniuose miestuose, rizikuoja svetimomis gyvybėmis. Šiandien jie reikalauja kovoti su klimato kaita, rytoj žada sukilti prieš turtinguosius. Kas toji „Paskutin...
-
Kaip saugiai vežti vaikus ir gyvūnus?3
Suaugusiam žmogui saugumas kelionės metu įprastai reiškia tai, kad automobilyje įrengtos oro pagalvės, o keleivis segi saugos diržą. Tuo tarpu, mažamečio vaiko ar gyvūno saugumo užtikrinimui tenka imtis papildomų priemonių. Kitu atveju &nda...
-
VDU Botanikos sode Kaune pražydo šimtai įvairiaspalvių rododendrų1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasidėjo gausiausios čia auginamos dendrologinės kolekcijos – rododendrų – didysis žydėjimas. ...
-
Kuršių mariose mažėjant ištirpusio deguonies koncentracijai gali pradėti dusti žuvys2
Šią savaitę Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, jog ištirpusio deguonies koncentracija Marių vandenyje pradėjo mažėti, o tai kelia pavojų žuvims. ...