Įspėja miško šiukšlintojus: penkerius metus nebus gero sekso

Kitas plakatas šalia įspėja: nuplėšusiam pirmąjį plakatą užkalbėjimas suveiks dvigubai. 

„Aš jautriai reaguoju į tuos užkalbėjimus“, – šypsodamasis prisipažino girininkijos specialistas Eugenijus Žemgulis. 

„Ar tikite užkalbėjimais?“ – teiravosi žurnalistė.

„Kažkokį poveikį, aišku, turės. Gal dviem trečdaliams žmonių“, – šypsojosi Norkaičių girininkas Virginijus Jančauskas. 

„Visuomenė yra prietaringa. Kuri – didesnioji ar mažesnioji – dalis tiki, sunku pasakyti“, – šypsojosi E. Žemgulis.

Ir ne tik miškininkams tokiais užkalbėjimais norisi tikėti.

„Jeigu baudos neveikia... geriau jau užkalbėjimai, nes aš pats susijęs su mišku, nešiukšlinu, tai jie (užkalbėjimai) – geras ženklas“, – įsitikinęs miške sutiktas vyras. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Miškininkai juokauja, kad esą gaila, kad tyrimo, ar tokie užkalbėjimai veikia, nėra. Bet kad yra nebijančių burtų – aišku. Kai kas net netoli plakatų yra numetęs šiukšles. Užkerėti šiukšlintojus sumanė ne Norkaičių girininkijos darbuotojai. Jie spėja, kad burtų ėmėsi kuris nors teršėjų neapsikentęs netoliese esančių privačių miškų savininkas. 

„Mes nekabinome, tačiau žmonės parodė iniciatyvą. Tik tiek, kad čia yra valstybinė teritorija, prieš kabinant vis tiek reikėtų susiderinti. Gal tada reikėtų ant kažkokio kuolo ar pan. – kad medžio nežaloti“, – svarstė V. Jančauskas. 

Plakatus, bet be kerų žada statyti ir miškininkai. Kai kur užrašų, prašančių nešiukšlinti miške, jau yra. 

Kas smegenų turėjo, tas ir turės. O kas neturėjo, jam gali ir nepadėti tas ženklas.

„Kas smegenų turėjo, tas ir turės. O kas neturėjo, jam gali ir nepadėti tas ženklas. Šiukšlintojai yra taip vadinama be galo bloga rasė. Mes susirinkę tas šiukšles, nežinome, kur jas dėti“, – sakė girininkijos specialistas Sigutis Bočkus. 

„Nesąžininga, kad kažkas šiukšlina, o kažkas turi rinkti. Tai sąžinės reikalas. Žmonės yra nesąžiningi“, – sakė E. Žemgulis. 

Girininkijos darbuotojai sako, kad nutirpus sniegui miške atsiveria ištisi sąvartynai. O padangos tapo miškininkų košmaru. 

„Atveža iš servisų, išverčia padangas, randame mašinų detalių. Randame kur nors įvežta giliau į mišką, išversta. Problema jas išvalyti. Niekas nenori priimti, ypač automobilinių atliekų. Nes sąvartynams yra uždrausta jas priiminėti. Kyla problema, kur jas padėti“, – pasakojo V. Jančauskas. 

Miške galima rasti ne tik krūvą senų padangų, bet ir dviračių, sodo technikos, baldų. 

„Kartais atrandi net šiferio ar dar kažko. Vis tiek reikia tvarkyti, valyti. Laikas gaištasi“, – sakė V. Jančauskas. 

Dalį šiukšles pilančių pavyksta rasti. Tik miškininkai apgailestauja, kad ta dalis – labai menka.