- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienos gerai žinomos rūšies lapkirpių skruzdėlių kūno dangoje buvo aptikta biomineralinių darinių, reikšmingai pagerinančių šarvų apsaugines savybes, bet iki šiol laikytų nebūdingais vabzdžiams, sakoma antradienį paskelbtame moksliniame straipsnyje.
Biomineraliniai šarvai būdingi vėžiagyviams, pavyzdžiui, omarams, taip pat kai kuriems kitiems jūriniams gyvūnams, kaip antai, jūrų ežiams, kurių spygliuose esama kalcio karbonato. Vis dėlto tarp vabzdžių tokių darinių iki šiol nebuvo aptikta.
Tyrėjai šią ypatybę pastebėjo tyrinėdami grybus auginančias skruzdėles Acromyrmex echinatior ir antibiotikus išskiriančias bakterijas, padedančias nariuotakojėms ūkininkėms apsaugoti savo pasėlius.
Jie atkreipė dėmesį į „balkšvą grūdėtą dangą“ ant stambesnės atmainos darbininkių chitininio egzoskeleto, sakė studijos bendraautorius Cameronas Currie, Viskonsino-Madisono universiteto bakteriologijos profesorius.
Pasak jo, žurnale „Nature Communications“ paskelbto straipsnio pagrindinis autorius Hongjie Li „susižavėjo šiais kristalais“ ir išsiaiškino, kad tai yra biomineralinis sluoksnis, išsivystantis skruzdėlėms bręstant. Taip pat buvo nustatyta, kad šis sluoksnis padaro egzoskeletą kietesnį ir dengia beveik visą vabzdžio kūną.
Tyrėjai dar tiksliai neišsiaiškino šių neįprastų šarvų paskirties, bet C. Currie sakė naujienų agentūrai AFP, jog šis prisitaikymas gali būti susijęs su kitos rūšies skruzdėlėmis Atta cephalotes, irgi auginančiomis grybų plantacijas.
Abiejų rūšių vabzdžiai neretai susiremia per „skruzdėlių karus“ dėl teritorijos, o tyrėjai tokius mūšius taip pat stebi auginant skruzdėles laboratorijose..
„Kai Acromyrmex stambiosios darbininkės neturi šarvų, Atta kariai greitai jas sudrasko į gabalus – tiesiogine prasme“, – aiškino C. Currie.
„Būdamos šarvuotos jos, užuot beveik visada pralaimėjusios mūšius, beveik visada juos laimi“, – pridūrė mokslininkas.
Studijos autoriai nustatė, kad mineralizuotas egzoskeletas suteikia ir kitų privalumų, ne vien užtikrina geresnę darbininkių apsaugą per skruzdėlių karius.
Jų tyrimai rodo, kad ši danga taip pat geriau apsaugo nuo užsikrėtimo parazitiniu grybeliu Metarhizium anisopliae, galinčiu staigiai išplisti tankiose skruzdėlių kolonijose.
Reta ypatybė
Manoma, kad skruzdėlės savo ėdamų grybų plantacijas pradėjo auginti maždaug prieš 60 mln. metų ir kad tokia elgsena pirmiausiai išsivystė dabartinėje Pietų Amerikoje.
Maždaug prieš 20 mln. metų ši elgsena dar labiau patobulėjo „pramonės“ linkme – išsivystė lapkirpių skruzdėlių rūšys, tokios kaip Acromyrmex echinatior ir Atta cephalotes, gyvenančios didelėmis, sudėtingomis šeimomis ir renkančios žaliuojančių augalų dalis, kurias naudoja kaip substratą grybams auginti.
Acromyrmex echinatior kolonijose būna šimtai tūkstančių stambių ir smulkesnių darbininkių.
„Stambiosios karpo ir neša lapus, taip pat dalyvauja karuose su kitomis skruzdėlėmis, – sakė C. Currie. – Tuo metu smulkiosios užsiima daržininkyste.“
Atta kolonijos būna didesnės, dažnai sudarytos iš kelių milijonų individų. Jų darbininkių būna iki septynių atmainų, besiskiriančių dydžiu ir specializacija, įskaitant kareivius, atsakingus už „gynybą ir skruzdėlių karus“, nurodė C. Currie.
Mokslininkai nustatė, kad Acromyrmex echinatior biomineralinė šarvų danga sudaryta iš daug magnio turinčio kalcito.
Tokios formos biomineralizacija yra retesnė. Manoma, kad magnis užtikrina didesnį dangos kietumą, todėl skruzdėlės tvirtesniais žandais gali graužti kalkakmenį.
Kadangi tokios pobūdžio šarvai buvo aptikti tik stebint gana gerai ištyrinėtų rūšių skruzdėles, mokslininkai mano, kad biomineralinė apsauginė danga vabzdžių pasaulyje gali būti labiau paplitusi, negu iki šiol buvo žinoma.
Tačiau C. Currie atkreipė dėmesį, kad vabzdžiams tikriausiai įprastesni kalcito biomineralai, dažniau aptinkami tarp jūros gyvių, įskaitant omarus. Tuo metu magnio turtingo kalcito randama daug rečiau – pavyzdžiui, jūrų ežių žanduose.
„Šios skruzdėlės yra išties ypatingos daugeliu atžvilgių“, – pripažino mokslininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...