Klimato kaita keičia Lietuvos mišką: žiemą dygsta grybai, bunda barsukai

Gali nykti eglės, beržai, suklestėti bukai

Mokslininkai sutaria, kad ekstremalūs klimato pokyčiai gali būti palankūs naujoms medžių rūšims, pavyzdžiui, bukui – šis pietų kraštų medis natūraliomis sąlygomis jau sutinkamas Karaliaučiuje.

Dėl lietuviškų eglių ateities nuomonės skiriasi – viena vertus, jos gali stipriai nukentėti nuo nebesušąlančių kenkėjų, kita vertus, kiti laukia gausesnių kritulių, kurie gali būti joms naudingi.

„Yra spėjimų, kad jos arealas gali trauktis į šiaurę. Bet pagal kitas prognozes, eglė kaip tik gali tapti labiau dominuojančia rūšimi, nei dabar. Viskas priklausys nuo kritulių“, – sakė A. Ulevičius.

Anot jo, vasarį stebimas reiškinys, kai žydi nedidelė dalis lazdynų, beržų, nėra naujas, nors ir nutinka pakankamai retai, tačiau tai nekelia grėsmės šiems augalams visos populiacijos mastu.

Besikeičiančios sąlygos suteikia galimybes natūraliai išplisti šiltamėgėms augalų rūšims, pavyzdžiui, saulutėms, jau augančioms Vokietijos pievose ir kitose šalyse į pietus nuo Lietuvos. Lietuvoje išplito ir su vietinėmis rūšimis stipriai konkuruoja kanadinės rykštenės.

„Jei atsiranda niša, tinkamos sąlygos joms augti, jos yra gana konkurencingos. Nes kenkėjai ar ligos dar nėra prisitaikiusios iš pat pradžių, todėl svetimžemės rūšys per gana trumpą laiką tokiomis sąlygomis tampa invazyviomis“, – akcentavo mokslininkas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius miškotyrininkas Algirdas Augustaitis sako, kad pastaruosius tris dešimtmečius intensyviai kylant vidutinei temperatūrai, klesti drebulės ir eglės, nes šilimą lydi vidutiniškai didesnis kritulių kiekis, teigiamai veikiantis medžių prieauglį.

Vis dėlto grėsmę eglėms kelia plintantis kenkėjas – žievėgraužis tipografas. Spėjama, kad tai gali neigiamai paveikti visą šių medžių populiaciją.

Tuo metu dažnėjančias sausras vasaromis šiuo metu sunkiausiai išgyvena beržai ir baltalksniai.

„Jų augimo intensyvumo neregistruota, o gal netgi priešingai, vidutinio amžiaus ar brandūs beržai auga prasčiau, nei prieš 30 metų. Atšilimas šioms dviems rūšims netinka fiziologiškai. Beržas yra šiaurinio arealo medis, jam yra per karšta“, – sakė mokslininkas.

Jis pripažįsta, kad bukai galėtų ilgainiui įsitvirtinti pamaryje, bet netikėtos šaltesnės žiemos, kai temperatūra nukristų žemiau 20-ies laipsnių šalčio, jiems būtų pražūtingos. Jis pritaria kolegoms, kad šiuo metu žydintiems lazdynams, žalčialunkiams didelė grėsmė nekyla.

„Aišku, tai nėra gerai, kadangi sutrinka jų vegetacinis ciklas. Bet medžiai turi tą genetinę savybę, kad atšalus jie vėl užmiega ir gali peržiemoti be didesnių nuostolių. Kalbu apie anksti sprogstančias, natūralias lietuviškas rūšis. Šiltamėgiams augalams tai yra pavojinga“, – pasakojo A. Augustaitis.

Vystysis pavojingesnės erkės, egzotiniai uodai

VDU profesorė Jana Radzijevskaja, tyrinėjanti erkes, sako, kad šie parazitai jau tampa aktyvūs visus metus, o įsivyraujant šiltoms žiemoms, jų populiacija gausės. Be to, kryžminantis skirtingoms, bet artimoms erkių rūšims,tokios erkės gali nešioti jau kelis skirtingus encefalito potipius, taip ši jų platinama liga gali tapti užkrečiamesnė.

„Jei erkės aktyvios ir žiemą, jos gali ir įsisiurbti. Vadinasi, pačioje gamtoje patogenų plitimas labiau skatinamas. Yra tikimybė plisti erkių arealui, nes šiltėjant klimatui, keičiasi ir paukščių migravimo keliai, gyvūnų migracija. Gali ir patys žmonės vienaip ar kitaip atsivežti svetimas erkes, o susidarius tinkamoms sąlygoms, jos gali čia likti, vystytis jų populiacija, atsirasti joms būdingi patogenai“, – teigė J. Radzijevskaja.

Anot jos, mokslininkai jau dalinasi prognozėmis, jog mūsų areale ilgainiui gali susidaryti palankios sąlygos net ir uodų platinamoms ligoms: Vakarų Nilo, Zikos virusams.

„Mūsų arealui nebūdingas tigrinis uodas plinta Europoje, jis patenka per krovinius oro uostuose. Bet atliekant monitoringą, į daugelį klausimų vis dar sunku atsakyti, nes mokslininkams trūksta finansavimo“, – sakė ji.

Vandens žydėjimas taps įprastu

Mokslininkai įspėja, kad augant vandens temperatūrai, dumblių žydėjimas, praėjusią vasarą sukėlęs didelių problemų Baltijos jūroje ties Lenkija, gali pasikartoti kasmet.

VDU Gamtos mokslų fakulteto docentė Jūratė Žaltauskaitė pastebi, kad nors ne taip ženkliai, kaip oras, bet šyla ir vanduo, o tai gali lemti didesnį jo užterštumą, rūgštėjimą, t.y. nepalankias sąlygas kai kurioms žuvims, vėžiagyviams.

„Dumbliai išskiria toksinus, sunaudoja kitas maisto medžiagas, užstoja saulės šviesą, sunaudoja ištirpusį vandenyje deguonį. Tai padaro nebetinkamas gyventi sąlygas kitiems, ypatingai dėl to kenčia smulkieji bestuburiai, žuvys taip pat. Mažesni telkiniai, kurie žymiai greičiau įšyla, jei sutrinka ir kritulių režimas, kyla sausros, galime tokių problemų turėti dar daugiau“, – pabrėžia mokslininkė.

Ji pripažįsta, kad keičiantis sąlygoms, šalies vandenyse geriau prisitaikys ne tokios reiklios rūšys, tad gali pasikartoti vėžių scenarijus, kai invaziniai rainuotieji baigia išstumti šalies ežeruose įprastus siauražnyplius ir plačiažnyplius.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Edvinas Stonevičius taip pat pripažįsta, kad dažnesins dumblių žydėjimas kels iššūkių vandens gyvūnijai ir augalijai.

„Tie blogi dalykai, kurie dabar pasikartoja, gali pasikartoti nebe kas kelis metus, o kasmet. Tuomet poveikis ekosistemai bus žymiai didesnis“, – teigia E. Stonevičius.

Anot jo, vadovaujantis mokslininkų prognozėmis, per artimiausius 150 metų Baltijos jūros vidutinis vandens lygis gali kilti mažiausiai 50 centimetrų, o, pavyzdžiui, per potvynius Nemune, Kuršių mariose vanduo kiltų dar bent pusę metro aukščiau. Dėl to kyla grėsmė, jog bus dažniau užsemta, pavyzdžiui, Klaipėda Danės slėnyje ar net centrinėje Teatro aikštėje. Be to, dėl sūrėjančio ir šiltėjančio vandens Kuršių marios ledu ateityje užsitrauks vis rečiau.