Marius Ivanauskas
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas
– Kur galima ir kur negalima sodinti vazoninę eglutę, išsaugotą po švenčių?
– Po švenčių likusias vazonines eglutes galima sodinti tik privačioje žemėje, jei ji priklauso asmeniui nuosavybės teise ir jos paskirtis leidžia sodinimą. Dažniausiai Kalėdoms vazonuose parduodamos dygiosios arba serbinės eglės, įvairių rūšių kėniai. Tai dekoratyviniai medžiai, kurie negali būti sodinami miške. Šiuos augalus galima sodinti nuosavoje ne miško žemėje kaip dekoratyvinius.
Norint sodinti medžius ne savo žemėje, būtinas žemės savininko sutikimas.
– Ar reikia leidimų sodinti eglutę valstybinėje žemėje, ypač jeigu ji yra pamiškėje, už privačios valdos?
– Taip, sodinant eglutes valstybinėje žemėje bet kuriuo atveju reikalingas atsakingos institucijos ar miško valdytojo leidimas. Savavališkai pasodinti medžiai gali būti pašalinti, jeigu jie trukdo planiniams darbams ar neatitinka teritorijos paskirties.
– Jeigu vis dėlto sodinama privačioje valdoje, kokie reikalavimai taikomi: koks turi būti atstumas nuo tvoros, sklypo ribos su kaimynais ir pan.? Tai, matyt, galioja visų medelių sodinimui, ne tik eglutėms?
– Privačiame sklype sodinant eglutę svarbu laikytis atstumų nuo sklypo ribų ir kaimyninių valdų. Eglė yra aukštas ir ilgaamžis medis, todėl būtina įvertinti, ar augdamas jis neužstos šviesos, nepažeis kaimyninio sklypo ar statinių.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne arčiau kaip už 3 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti iki 2 m aukščio – ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Jeigu paprastąją eglutę sodinsite miško žemėje, vietą, kur tai galima daryti, jums nurodys miško savininkas arba valdytojas.
Jeigu nupuošto vazoninio medelio spygliai žali, nebyra, o pats augalas atrodo sveikas, jį tikrai dar galima išsaugoti. Po švenčių tokį medelį išnešti į lauką būtina palaipsniui.
– Prieš Kalėdas miškininkai dalija gyventojams eglių šakas, o kur jas išmesti pasibaigus šventėms?
– Eglių ir pušų šakos laikomos žaliosiomis atliekomis, todėl jų negalima mesti į mišrių atliekų konteinerius ar palikti gamtoje. Pasibaigus šventėms jas reikia mesti į žaliųjų atliekų konteinerius, pristatyti į savivaldybių organizuojamas surinkimo aikšteles arba kompostuoti. Eglių šakų išmetimas miškuose, pamiškėse ar pakelėse laikomas pažeidimu ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Kaip išlaikyti eglutę iki pavasario
Vazoniniams medeliams labiausiai kenkia per šilta aplinka ir staigūs temperatūros pokyčiai. Todėl, visų pirma, medelio nereikėtų ilgai laikyti šildomose patalpose. Blogiausia, jeigu ji pastatoma ant šildomų grindų.
Šiltai eglutę reikėtų laikyti kuo trumpiau. Jeigu nupuošto vazoninio medelio spygliai žali, nebyra, o pats augalas atrodo sveikas, jį tikrai dar galima išsaugoti. Po švenčių tokį medelį išnešti į lauką būtina palaipsniui – pavyzdžiui, jei turite galimybę, visų pirma, medelį perkelkite į garažą, laiptinę ar įstiklintą balkoną, vėliau – nešildomą šiltnamį, lauko pastatus ir t. t. Tegu pamažu pratinasi prie lauko. Vėsioje patalpoje turi būti natūralios šviesos. Medelį reikia reguliariai laistyti, kad neišdžiūtų šaknys.
Kai eglutę su vazonu iškelsite į lauką, svarbu apsaugoti medelio šaknis: vazoną apšiltinkite ir laikykite užuovėjoje. Į nuolatinę vietą medelis turėtų būti sodinamas tik pavasarį, kai dirva atitirpsta ir baigiasi šalnos. Geriausia ją sodinti, kai temperatūros stulpelis pakils virš 10 laipsnių šilumos. Apžiūrėkite šakas, jeigu yra nudžiūvusių, pažeistų, jas išgenėkite.
Prisiminkite, kad eglutės, ypač mūsų kraštams būdingos rūšies, pasodintos prie mūsų dirvožemio prisitaiko greičiau. Tačiau jeigu sodinsite po Kalėdų likusį kėnį, jo užauginti gali nepavykti – jam reikia itin tikslių sodinimo ir priežiūros sąlygų.
Kaip panaudoti eglišakes
Jeigu namus puošė eglišakės, po švenčių jos gali būti panaudotos dar kartą. Eglišakės tinka pridengti šalčiui jautrius augalus ar jaunus medelius sode, taip pat gali padėti apsaugoti augalus nuo laukinių gyvūnų apgraužimo. Sausos šakos gali praversti kuriant židinį.
Kaip sodinti eglutę?
Išėmus eglutę iš vazono, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į šaknis – kai kurios eglutės būna įdėtos į vazonus su nukirstomis šaknimis, todėl prigis labai sunkiai arba iš viso neprigis. Jeigu jų šaknys yra didelės, tarsi visas gumulas, tada galite bandyti.
Palanki vieta baltosioms eglėms: apsaugota nuo vėjų, pusiau šešėlinė, šiaurinė ir rytinė pusė.
Eglutei sodinti duobės matmenys turėtų būti tokie, kad šaknų gumulas tilptų laisvai, nebūtų sugrūstas. Geriausias, kad gylis būtų apie 50–70 cm, o skersmuo – apie 70–80 cm.
Jeigu dirva nuolat drėgna, aukšti gruntiniai vandenys, duobės apačioje reikia drenažo sluoksnio. Tai galėtų būti smėlis, daužyta keramika, skaldelė ar specialiai drenažui gaminamos granulės.
Eglutei tinkama lengva dirva, geriausia – primenanti miško žemę, tačiau galima panaudoti ir savo sodo žemę, pamaišytą su kompostu. Tinkamas dirvos rūgštingumas: 5,1–7,5 pH (dažniausiai kalbama apie baltąją eglę). Užpildžius ja duobę reikėtų supilti ir kibirą šilto vandens. Kai žemė susistovės, joje galima formuoti ertmę eglutės šaknims. Žemė turi užpildyti visas ertmes tarp šaknų, o iš viršaus šaknys žeme gerai apspaustos, tačiau šaknų kaklelis (vieta, kur šaknys jungiasi su stiebu) turi likti keli centimetrai virš žemės arba bent jau žemės lygyje. Taip bus užtikrinta vandens perdavimo funkcija šaknims.
Pasodinus eglutę būtina gausiai, tačiau neskubant (kad vanduo nenubėgtų, o pamažu susigertų) palaistyti. Laistyti gausiau reikia ir vėliau, kol augaliukas gerai įsišaknys ir paaugs – jaunų medelių šaknų sistema dar labai aukštai, todėl gali greitai išdžiūti. Eglės mėgsta drėgmę, net ir žiemą jos gali žūti ne nuo šalčio, o nuo sausros, todėl paradoksas – net ir vėlyvą rudenį ar žiemą eglutes dera palaistyti, jei klimatas sausas.
Kaip tręšti ir genėti?
Tręšti eglių praktiškai nereikia, nebent ji sunkiai auga. Tada galima tiesiog pamaitinti kompostu. Ngalima tręšti gyvulių mėšlu ar didelį kiekį azoto turinčiomis trąšomis.
Genėti eglių nebūtina, nebent pasitaiko išdžiūvusių ar kitaip pažeistų šakų. Augdama eglė pati neišsaugo apatinių šakų, todėl, norėdami Kalėdoms nusipjauti šaką, pjaukite ją iš apačios, ne iš lajos vidurio – eglė nupjautoje vietoje naujų šakų neišaugins. Jeigu norite, kad eglė būtų tam tikro aukščio, viršūnę pjaukite tik kol ji nesumedėjusi, vėliau kasmet nupjaustydami naujas šakeles. Nupjovus sumedėjusią viršūnę, galite pasmerkti eglę žūti.
Naujausi komentarai