Tyrimą atlikusi JAV ne pelno organizacija „Clean Label Project“ ištyrė 100 geriausiai parduodamų kačių pašarų iš 62 prekių ženklų. Mėginiai buvo tikrinami dėl daugiau nei 122 teršalų, tarp jų – švino, arseno, kadmio, gyvsidabrio, pesticidų, herbicidų ir ftalatų.
Teršalų aptikta įvairių rūšių pašaruose – šlapiuose, sausuose, džiovintuose ore ir liofilizuotuose. Jų rasta ir produktuose, kurie buvo pristatomi kaip natūralūs ar išsiskiriantys geresne maistine kokybe.
„Kačių šeimininkai vis dažniau renkasi aukščiausios kokybės mėsą, ekologiškas daržoves ir „švaresnes“ etiketes, manydami, kad didesnė kaina ir kokybiškesni ingredientai reiškia sveikesnį maistą. Tačiau taip yra nebūtinai“, – CNN sakė „Clean Label Project“ vykdomoji direktorė ir tyrimo autorė Molly Hamilton.
Švino rasta beveik visuose mėginiuose
Tyrimo rezultatai parodė, kad švino aptikta 99 proc. tirtų pašarų, kadmio – 96 proc., o arseno – 94 proc. mėginių.
Teršalų kiekiai skyrėsi priklausomai nuo pašaro rūšies ir pagrindinio baltymų šaltinio – pavyzdžiui, paukštienos, jautienos ar žuvies.
Sausame kačių maiste švino buvo maždaug tris kartus daugiau nei šlapiame arba ore džiovintame pašare.
M. Hamilton pabrėžė, kad kačių ir kitų nedidelių augintinių organizmai gali pasisavinti daugiau teršalų nei didesnių gyvūnų, tačiau naminių gyvūnų pašaruose esančius teršalus reglamentuoja palyginti nedaug taisyklių.
„Tai, kad nėra saugos standartų, nereiškia, jog teršalas yra saugus. Dauguma gairių skirtos ūkiniams gyvūnams, o ne kačiukams ar 15 metų naminėms katėms“, – teigė ji.
Žuvies pašaruose – daugiau gyvsidabrio ir kadmio
Dideli skirtumai pastebėti vertinant pašarus pagal jų baltymų šaltinius.
Žuvies ir jūros gėrybių pagrindu pagamintuose pašaruose gyvsidabrio koncentracija buvo maždaug 18 kartų didesnė, o kadmio – apie 2,5 karto didesnė nei pašaruose, kurių pagrindą sudarė kiti baltymai.
Dar didesnis skirtumas užfiksuotas šlapiame maiste. Šlapiuose žuvies ir jūros gėrybių pašaruose gyvsidabrio buvo beveik 28 kartus daugiau nei šlapiuose pašaruose su kitų rūšių mėsa, ypač paukštiena.
Pasak M. Hamilton, vištiena buvo palankesnė vertinant gyvsidabrio ir kadmio kiekius, tačiau tokiuose pašaruose dažniau nustatyta švino ir herbicidų.
„Tai primena žaidimą, kuriame išnyra vis kita problema – kurį teršalą norite pašalinti?“ – sakė ji.
Vis dėlto tyrimo autorė pabrėžė, kad ne visuose žuvies pašaruose gyvsidabrio koncentracija buvo didelė. Rezultatai priklausė ir nuo gamintojų vykdomos kokybės kontrolės.
„Clean Label Project“ grynumo standartą atitiko beveik 85 proc. paukštienos pagrindu pagamintų pašarų, palyginti su 25,7 proc. žuvies ir jūros gėrybių produktų.
Glifosato aptiko daugiau nei trečdalyje produktų
Tyrėjai taip pat tikrino pašarus dėl glifosato – plačiai žemės ūkyje naudojamo herbicido.
Aptinkamas jo kiekis nustatytas 37 proc. tirtų produktų. Pašaruose, kurių pirmųjų dešimties ingredientų sąraše buvo daugiau augalinių produktų, glifosato koncentracija buvo didesnė.
Pasak M. Hamilton, pašaruose, kurių pirmųjų dešimties ingredientų sąraše buvo du augaliniai komponentai, glifosato vidutiniškai nustatyta maždaug 40 proc. daugiau nei produktuose su vienu augaliniu ingredientu. Kai tokių ingredientų buvo penki, glifosato buvo beveik keturis kartus daugiau.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 metais glifosatą klasifikavo kaip kancerogenišką žmonėms, tačiau JAV Aplinkos apsaugos agentūra su tokiu vertinimu nesutinka.
Ftalato rado maždaug pusėje pašarų
Kitas tyrime nustatytas teršalas – di(2-etilheksil)ftalatas, arba DEHP. Ši medžiaga naudojama PVC plastikuose ir kai kuriose su maistu besiliečiančiose medžiagose.
DEHP aptiktas maždaug pusėje tirtų produktų, o didžiausi jo kiekiai nustatyti konservuotuose pašaruose ir maisto pakuotėse-maišeliuose.
Organizacijos „Toxic Free Future“ mokslo direktorius Ryanas Babadi teigė, kad DEHP į maistą galėtų patekti jo gamybos metu, pavyzdžiui, dėl sąlyčio su PVC vamzdeliais ar kita ūkyje bei maisto gamyboje naudojama įranga.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad kenksmingų bisfenolių, tarp jų BPA, pašaruose buvo aptinkama rečiau.
Gamintojai: taikomi griežti saugos standartai
Kačių pašarų gamintojams atstovaujantis „Pet Food Institute“ CNN nurodė, kad gamintojai taiko išsamias maisto saugos ir kokybės užtikrinimo programas.
Instituto vadovės Elise Fennig teigimu, jos apima reikalavimus ingredientams, tiekėjų tikrinimą, tyrimų protokolus, atsekamumo sistemas ir mokslu pagrįstas prevencines priemones, skirtas užtikrinti, kad produktai būtų saugūs, maistingi ir vienodos kokybės.
„Kačių šeimininkai turėtų būti ramūs, kad jų augintiniams duodamas maistas yra saugus ir gaminamas laikantis griežtų reguliavimo bei kokybės standartų“, – sakė ji.
Ką daryti kačių šeimininkams?
„Clean Label Project“ rekomenduoja, jei katė daugiausia ėda žuvies pagrindu pagamintą maistą, jos racioną kaitalioti su vištienos ar kitų baltymų pašarais, taip siekiant sumažinti kasdienį gyvsidabrio ir kadmio poveikį.
Svarbu skaityti visą ingredientų sąrašą, nes net pašaruose, kurių pavadinime žuvis neminima, gali būti žuvies ar jūros gėrybių sudedamųjų dalių.
Remiantis tyrimo rezultatais, norint mažesnio švino kiekio, šlapias arba ore džiovintas maistas buvo palankesnis nei sausas. Mažesnis augalinių ingredientų kiekis tarp pirmųjų dešimties sudedamųjų dalių taip pat buvo siejamas su mažesniu glifosato kiekiu.
Tyrėjai taip pat perspėja nevertinti pašaro vien pagal pirmąjį etiketėje nurodytą ingredientą. Daugiau nei trečdalyje tirtų produktų jis neatskleidė viso vaizdo apie tai, kokių teršalų ir kokiais kiekiais buvo aptikta.
M. Hamilton pataria pasidomėti, ar konkretaus pašaro gamintojas tikrina savo produktus dėl teršalų ir kaip dažnai tai daro.
Naujausi komentarai